„Vaizdas labai neramina, antisemitizmas plinta ne tik tamsiuose režimuose, bet ir laisvųjų demokratinių Vakarų širdyje, – kalbėdamas Europos Parlamente Holokausto aukų atminimo dienos proga sakė I.Herzogas. – Neapykanta žydams vis dar egzistuoja. Antisemitizmas vis dar egzistuoja. Holokausto neigimas vis dar egzistuoja.“
I.Herzogas atkreipė dėmesį į ataskaitas, kuriose nurodoma, kad daugėja antisemitizmo atvejų, ypač internete, kur jis „plinta rekordiniu vieno mygtuko paspaudimo greičiu“.
„Raginu jus, išrinktieji Europos pareigūnai: nestovėkite nuošalyje, privalote perskaityti įspėjamuosius ženklus, pastebėti antisemitizmo pandemijos simptomus ir kovoti su ja bet kokia kaina“, – teigė jis.
Lapkričio mėnesio Europos Sąjungos ataskaitoje sakoma, kad Rusijos invazijos į Ukrainą metu internete „suklestėjo“ dezinformacija ir neapykanta žydams, o tai dar labiau sustiprino COVID-19 pandemijos metu prasidėjusią tendenciją.
Ekspertai atkreipė dėmesį į „netikrų naratyvų“, skatinančių antisemitizmą, riziką, Rusijai, siekiančiai pateisinti savo karą, neteisingai vartojant tokius terminus kaip „naciai“ ir „genocidas“ Ukrainos vyriausybei apibūdinti.
2021 metų spalį, Europos žydams pranešus apie didėjančią neapykantą, ES vykdomoji institucija pristatė pirmąją 27 šalių bloko kovos su antisemitizmu strategiją.
I. Herzogas taip pat perspėjo Europos politikus nepainioti Izraelio kritikos su „pačios Izraelio valstybės egzistavimo“ neigimu.
„Abejoti žydų tautos nacionalinės valstybės teise egzistuoti nėra teisėta diplomatija, – sakė jis. – Tai antisemitizmas visa šio žodžio prasme ir jis turi būti išrautas su šaknimis.“
ES šalių požiūriai į Izraelį skiriasi, o blokui dažnai sunku suformuoti vieningą poziciją dėl žydų valstybės konflikto su palestiniečiais.
Praėjusiais metais ES ir Izraelis atnaujino bendros tarybos posėdžius po dešimtmetį trukusios pertraukos, kurią sukėlė Izraelio pasipiktinimas dėl Briuselio kritikos Vakarų Kranto nausėdijų, kurios pagal tarptautinę teisę yra neteisėtos, plėtrai.
Tačiau Benjamino Netanyahu sugrįžimas į ministro pirmininko postą, vadovaujant dešiniojo sparno vyriausybei, sumenkino viltis pagerinti ryšius.
Didžia dalimi simbolinį prezidento postą užimantis I. Hercogas paragino ES šalis „plėsti, gilinti ir stiprinti mūsų partnerystę“.
„Turime dirbti kartu, kaip viena bendruomenė, ryžtingai ir sutelktai prieš tamsos ir neapykantos jėgas, kurios grasina mus sunaikinti“, – teigė jis.
Jis išskyrė Izraelio priešininko Irano keliamą grėsmę, sakydamas, kad šis ne tik nori sunaikinti žydų valstybę, bet ir malšina demonstracijas namuose, ginkluoja Rusiją kare su Ukraina ir siekia įgyti branduolinių ginklų.
ES yra atsakinga už tarpininkavimą siekiant atgaivinti 2015 metų susitarimą su Iranu dėl jo branduolinės programos, kuriam Izraelis griežtai priešinasi, tačiau pastangos išgelbėti susitarimą yra įstrigusios.
