Šalies aukščiausios instancijos teismas šią savaitę per posėdį išnagrinėjo aštuonias atskiras peticijas, kurias pateikė susitarimo oponentai.
Visgi Teismas nusprendė, kad „nėra teisinių priežasčių neleisti suformuoti vyriausybės“, vadovaujamos B.Netanyahu.
Teismui paskelbus sprendimą, B.Netanyahu dešiniojo sparno partija „Likud“ ir B.Gantzo vadovaujamas aljansas „Mėlyna ir balta“ išplatino bendrą pareiškimą, kuriame nurodė, kad naujoji vyriausybė bus prisaikdinta gegužės 13 dieną.
Izraelis be stabilios vyriausybės gyvena nuo 2018 metų gruodžio, kai žlugo vėliausia B.Netanyahu koalicija.
Šalyje per trumpesnį nei vienerių metų laikotarpį įvyko treji aiškaus nugalėtojo neiškėlę rinkimai, o B.Netanyahu ir buvusiam kariuomenės vadui B.Gantzui nepavyko suformuoti koalicijos.
Praėjusį mėnesį buvę politiniai priešininkai sutarė suvienyti jėgas ir sudarė susitarimą, pagal kurį B.Netanyahu pusantrų metų vadovaus vyriausybei, o tada jį premjero poste pakeis B.Gantzas.
Susitarimo oponentai tvirtino, kad B.Netanyahu negali vadovauti vyriausybei, nes jam yra oficialiai pareikšti kaltinimai.
Premjeras trijose atskirose bylose kaltinamas korupcija, pradedant tūkstančių dolerių vertės dovanų priėmimu ir baigiant siūlymais keisti galiojančius įstatymus mainais į palankų nušvietimą žiniasklaidoje.
B.Netanyahu visus kaltinimus kategoriškai neigia. Jo teismas turi prasidėti gegužės 24 dieną.
Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad pritardamas koaliciniam susitarimui „jis nesiekia sumenkinti B.Netanyahu pareikštų kaltinimų sunkumo“, tačiau mano, kad dėl jų turi spręsti teismas ir tai neturėtų užkirsti kelio paskirti naują vyriausybę.
