Kovo 17 dieną vykusiuose pirmalaikiuose rinkimuose premjero partija „Likud“ iškovojo netikėtą pergalę, laimėjusi daugiausiai - 30 - vietų, tačiau B.Netanyahu reikia kitų politinių jėgų paramos, kad 120 vietų parlamente turėtų daugumą ir galėtų toliau vadovauti.
Trečiadienį premjeras pasirašė koalicinius susitarimus su ultraortodoksų partija „Yahadut HaTora HaMeuhedet“ („Jungtinis Toros judaizmas“) ir centro dešiniąja „Kulanu“ („Mes visi“).
„Likud“ ir šios dvi partijos parlamente drauge kontroliuoja 46 vietas.
„Kulanu“ lyderis Moshe Kahalonas, kuris rinkimų kampanijos metu daugiausiai dėmesio skyrė socialinėms reformoms, naujoje vyriausybėje gaus finansų ministro portfelį, rašoma jo partijos ir „Likud“ paskelbtuose identiškuose pareiškimuose.
Tuo tarpu ultraortodoksų naujienų tinklalapis „Kikar HaShabat“ pranešė, kad susitarime numatyta, jog bus atšauktas įstatymas, numatantis baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti karinę tarnybą.
Istoriškai visi žydai ultraortodoksai yra atleidžiami nuo privalomosios karinės tarnybos, jeigu jie studijuoja judėjų seminarijoje – ješivoje.
Tačiau pernai parlamentas priėmė įstatymą, pagal kurį judėjai ultraortodoksai nuo 2017 metų turėtų būti šaukiami atlikti privalomąją karinę tarnybą arba alternatyviąją civilinę tarnybą.
Įstatyme taip pat numatomos sankcijos tarnybos vengiantiems asmenims – įskaitant laisvės atėmimą. Tai sukėlė įtūžį ultraortodoksų lyderiams, kurie teigia, jog tai prilygsta žmonių siuntimui už grotų dėl savo tikėjimo.
Izraelio žiniasklaida prognozuoja, kad iki gegužės 6-osios, kai turi būti suformuota vyriausybė, prie B.Netanjahu koalicijos taip pat turėtų prisijungti ultradešinioji partija „HaBayit HaYehudi“ („Žydų namai“), ultraortodoksų partija „Shas“ ir kadenciją baigiančio užsienio reikalų ministro Avigdoro Liebermano (Avigdoro Libermano) vadovaujama griežtojo kurso šalininkė „Yisrael Beitenu“ („Izraelis – mūsų namai“).
Tokia koalicija parlamente turėtų 67 vietų daugumą.