„Obamos administracija ne tik negynė Izraelio nuo šio puolimo Jungtinėse Tautose – ji užkulisiuose slapta bendrininkavo, – sakoma pareiškime. – Izraelis laukia, kai galės imtis darbo su išrinktuoju prezidentu (Donaldu) Trumpu ir visais savo draugais Kongrese – ir respublikonais, ir demokratais, kad būtų panaikintas žalingas šios absurdiškos rezoliucijos poveikis.“
Izraelis taip pat paskelbė, kad imsis atsakomųjų diplomatinių žingsnių Senegalo ir Naujosios Zelandijos, buvusių tarp keturių valstybių, inicijavusių balsavimą dėl šios rezoliucijos, atžvilgiu. Su kitomis dviem valstybėmis – Malaizija ir Venesuela – Izraelis diplomatinių santykių nepalaiko.
JAV per penktadienio balsavimą susilaikė ir taip sudarė sąlygas priimti pirmą nuo 1979 metų JT rezoliuciją, kuria Izraelis smerkiamas dėl savo nausėdijų politikos.
Tekstas buvo priimtas parėmus visoms kitoms Tarybos narėms.
Šis reikšimingas 15-os narių Saugumo Tarybos žingsnis buvo žengtas nepaisant intensyvių lobistinių Izraelio ir D.Trumpo pastangų blokuoti rezoliuciją.
Izraelio gyvenvietės yra laikomos didele kliūtimi taikos pastangoms, nes yra statomos žemėse, kurias palestiniečiai laiko savo būsimos valstybės dalimi.
Prezidento B.Obamos administracija pastaraisiais metais reiškė vis didesnį pyktį dėl nesiliaujančios žydų gyvenviečių ekspansijos ir buvo spėliojama, kad jis prieš baigdamas savo kadenciją gali pritarti tokios rezoliucijos priėmimui.
