„Nukritus kaukei reikia apsimauti pirštines“, – sakė jis, ragindamas instituciją imtis veiksmų.
G.Erdanas paprašė JT Saugumo Tarybos Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpuso (IRGC) ideologinę kariuomenę, paskelbti teroristine organizacija ir „įvesti visas įmanomas sankcijas Iranui, kol dar nevėlu“.
Visų pirma jis užsiminė apie grįžtamąjį mechanizmą, kuris leidžia 2015-ųjų branduolinio susitarimo, iš kurio Jungtinės Valstijos pasitraukė 2018 metais, narėms vėl įvesti tarptautines sankcijas Teheranui.
„Mums, kaip Saugumo Tarybos nariams, tenka kolektyvinė atsakomybė užtikrinti, kad Iranas laikytųsi Tarybos rezoliucijų ir nutrauktų Chartijos pažeidimus.“, – pareiškė JAV ambasadorės prie JT pavaduotojas Robertas Woodas.
Artimiausiomis dienomis Jungtinės Valstijos „išnagrinės papildomas priemones, kad priverstų Iraną prisiimti atsakomybę“.
Iranas vėlų šeštadienį pirmą kartą tiesiogiai atakavo savo aršų priešą Izraelį, paleisdamas daugiau kaip 300 raketų ir dronų.
Tačiau beveik visi dronai ir raketos buvo perimti dar nepasiekus Izraelio teritorijos, nurodė kariuomenė, kuriai padėjo JAV, Jordanija, Britanija ir kitos sąjungininkės.
Irano revoliucijos gvardija nurodo, kad atakos prieš Izraelį ėmėsi, keršydama už balandžio 1 dieną įvykdytą mirtiną drono smūgį konsulatui Damaske.
Per ataką žuvo septyni Revoliucijos gvardijos nariai, įskaitant du generolus.
„Laikas atsitraukti nuo šio klausimo“
Irano ambasadorius prie JT Amiras Saeidas Iravani Tarybai tvirtino, kad Islamo Respublika naudojasi „prigimtine savigynos teise“.
„Saugumo Taryba (...) neįvykdė savo pareigos palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą“, – pareiškė A.S.Iravani.
Todėl Teheranas „neturėjo kito pasirinkimo“, kaip tik atsakyti, teigė jis ir pridūrė, kad jo šalis „nesiekia eskalacijos ar karo“, bet atsakys į bet kokią „grėsmę ar agresiją“.
Jis taip pat užsipuolė Izraelį.
„Atėjo laikas Saugumo Tarybai prisiimti atsakomybę ir spręsti realią grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui“, – nurodė A.S.Iravani.
Ši institucija „turi imtis skubių ir baudžiamųjų priemonių, kad priverstų šį režimą nutraukti Gazos Ruožo gyventojų genocidą“, – pridūrė jis.
Įtampa Artimuosiuose Rytuose didėja, jau šešis mėnesius Gazos Ruože vykstant Izraelio ir „Hamas“ karui.
Karas Gazos Ruože prasidėjo beprecedenčiu „Hamas“ išpuoliu prieš Izraelį spalio 7 dieną, per kurį, Izraelio duomenimis, žuvo 1 170 žmonių, daugiausia civilių.
Per išpuolį „Hamas“ kovotojai pagrobė apie 250 įkaitų, iš kurių 129, Izraelio teigimu, tebėra Gazos Ruože, įskaitant 34, kariuomenės teigimu, žuvusius.
Per Izraelio atsakomąjį puolimą Gazos Ruože žuvo mažiausiai 33 729 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, teigia teritorijos sveikatos apsaugos ministerija.
Nuo pat 1979 metų islamo revoliucijos Iranas Izraelį laiko aršiausiu priešu ir ragina jį sunaikinti.
Iki šiol Teheranas susilaikė nuo tiesioginio Izraelio puolimo, o abi valstybės vietoj to konfrontuodavo viena su kita per trečiąsias šalis.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas sekmadienį ragino visas puses laikytis santūrumo ir sakė, kad „nei regionas, nei pasaulis negali sau leisti daugiau karo“.
„Dabar yra metas nuslopinti ir deeskaluoti padėtį“, – sakė jis.
A.Guterresas taip pat pakartojo, kad smerkia Irano smūgius Izraeliui ir išpuolį prieš Irano konsulatą Damaske.
„Laikas atsitraukti nuo šio klausimo“, – pareiškė A.Guterresas.
