Energetikos ministras Silvanas Shalomas, anksčiau vadovavęs URM, žengė dar toliau, kaltindamas Europos Sąjungą (ES) ir Jungtines Valstijas labiau rūpinantis, kad būtų sušvelninti suvaržymai Irano naftos eksportui, siekiant sustiprinti savo ekonomikas, o ne sprendžiant problemą, kurią žydų valstybė laiko grėsme savo egzistavimui.
Vašingtonas, nepalaikantis diplomatinių santykių su Teheranu nuo audringo laikotarpio po 1979 metų islamo revoliucijos, pareiškė, kad Irano atstovų šią savaitę vykusiose derybose pateikti pasiūlymai buvo labiau „rimti ir turiningi“ negu visi ankstesni.
Tačiau Izraelis, surengęs Jungtinėse Valstijose didelio masto lobizmo kampaniją, kad Vašingtonas tęstų ekonominį ir karinį spaudimą pagrindiniam žydų valstybės priešininkui, tvirtino, kad Irano ketinimai galės būti patvirtinti tik konkrečiais žingsniais, ribojančiais Teherano branduolinę programą, o ne jo naujojo prezidento „saldžiomis kalbomis“.
„Iranas bus vertinamas pagal jo veiksmus, o ne pranešimus, – sakė vienas aukšto rango Izraelio pareigūnas. – Kol nebus atlikta reikšmingų žingsnių, kurie įrodytų, jog Iranas nutraukia savo karinę branduolinę programą, tarptautinė bendruomenė turi toliau taikyti jam sankcijas.“
„Spaudimas sankcijomis atvedė Iraną į šį tašką ir turi būti tęsiamas, kol Iranas bus priverstas atsisakyti karinės branduolinės programos“, – pridūrė jis.
Po antradienį ir trečiadienį Ženevoje vykusių derybų Irano pareigūnai gyrė „proveržį“ dešimtmetį vykusiame diplomatiniame procese, siekiant išsklaidyti tarptautinės bendruomenės nuogąstavimus dėl Teherano branduolinių ambicijų.
Jie reiškė viltį, kad prasideda „nauja fazė mūsų santykiuose“ su pasauliu, kai Irano delegacija išdėstė trijų žingsnių planą. Šiitiška respublika linkusi leisti vykdyti iš anksto neskelbtus Jungtinių Tautų (JT) inspektorių vizitus jos branduoliniuose objektuose ir sieks, kad išsami sutartis būtų suderinta „per metus“
Nors Izraelio premjero Benjamino Netanyahu biuras kol kas nepaskelbė jokių oficialių komentarų, armijos radijas citavo vieną jam artimą šaltinį, kuris sakė, kad vyriausybės vadovas laikysis griežtos pozicijos.
„Amerikiečiai yra angelai, o iraniečiai nedavė nieko, – sakė jis. – Kol kas iraniečiai nieko nedavė ir nėra jokios priežasties entuziazmui.“
Izraelio laikraštyje „Maariv“ Irano ekspertė Emily Landau rašo, kad nemato esminių pokyčių prezidento Hassano Rouhanio politikoje, nors Vakarai deda vilčių į nuo rugpjūčio prezidentaujantį nuosaikių pažiūrų dvasininką.
„Išskyrus laisvesnį toną ir demonstratyviai pozityvų požiūrį, šįkart nėra nieko iš esmės reikšminga, ko nebuvo ankstesniuose (derybų) etapuose 2012 metais ir šiemet“, – rašo Izraelio Nacionalinio saugumo studijų instituto analitikė.
„Kol nėra požymių, kad Iranas pakeitė savo branduolinių planų kryptį ir nusprendė atsisakyti savo ketinimų kurti karinę branduolinę galią, visi jo pasiūlymai turėtų būti laikomi taktiniais veiksmais derybose su tarptautine bendruomene“, – rašo A.Landau.
Izraelio energetikos ministras pareiškė, kad tarptautinės bendruomenės norą užbaigti ilgai trukusią Irano izoliaciją dėl branduolinės problemos visų pirma lemia siekis sumažinti pasaulio naftos kainas, kurias sukėlė Vakarų sankcijos Irano eksportui.
„2013 metų diplomatija visų pirma ir labiausiai yra paremta ekonomika“, – sakė S.Shalomas per valstybinį radiją.
„Kai Iranas suvaržytas griežtų sankcijų, niekas neperka naftos iš Irano, žinoma, kainos auga“, – pridūrė jis.
„Šiuo metu pasaulis išgyvena finansinę krizę..., Irano problemą būtina išspręsti, kad būtų padidinta pasiūla ir numuštos kainos. Visa kita tėra tušti žodžiai“, – kalbėjo ministras.
Izraelis, kuris yra vienintelė Artimuosiuose Rytuose šalis, turinti branduolinį, nors ir nedeklaruotą, ginklą, ne kartą grasino prireikus imtis vienašališkų veiksmų, kad užkirstų galimybę Iranui pasigaminti savo atominę bombą.
B.Netanyahu antradienį pakartojo šį grasinimą parlamente, kritikuodamas istorines Teherano ir Izraelio sąjungininkių Jungtinių Amerikos Valstijų derybas.
