Dėl statybos leidimų sutartą dar pernai spalį, tačiau dar reikėjo vyriausybės pritarimo, skelbia statybas okupuotose teritorijose stebinti nevyriausybinė organizacija „Peace Now“.
„Pirmą kartą per daugiau nei 20 metų Hebronas turės naują žydišką rajoną, kur kažkada buvo karinė stovykla“, – po savaitinio vyriausybės posėdžio pranešė gynybos ministras Avigdoras Liebermanas.
Jo teigimu, pagal projektą numatoma pastatyti 31 namą ir du darželius.
Hebronas yra šventas miestas tiek žydams, tiek ir musulmonams. Jis yra ir vienas iš įtampos tarp palestiniečių ir izraeliečių taškų. Mieste gyvena apie 200 tūkst. palestiniečių. O maždaug 800 naujakurių gyvena saugomi Izraelio kariuomenės keliuose sustiprintuose kompleksuose miesto centre.
Šią teritoriją Izraelio kariuomenė perėmė devintajame praėjusio amžiaus dešimtmečio ir čia pastatė karinę bazę saugoti Hebrono naujakurius žydus.
Po 1994 metų žudynių, kai izraelietis-amerikietis Baruchas Goldsteinas Hebrone nužudė 29 musulmonus maldininkus, praėjus trejiems metams buvo pasiektas susitarimas, suteikiantis palestiniečiams teisę kontroliuoti daugiau nei 80 proc. Hebrono teritorijos.
Šiuo metu žydų naujakuriai ir maždaug 30 tūkst. palestiniečių gyvena šalia vieni kitų ir patenka į Izraelio kariuomenės kontrolės zoną.
„Peace Now“ skelbia, kad žemė, kurioje numatyta statyti namus, teisiškai priklauso palestinietiškai Hebrono savivaldybei.
Izraelio nausėdijų statybos yra laikomos tarptautinės teisės pažeidimų ir rimta kliūtimi siekiant taikos, nes nausėdijos yra statomos žemėje, kurioje palestiniečiai nori kurti savo būsimą valstybę.
Šiuo metu Vakaru Krante tarp 2,6 mln. palestiniečių gyvena apie 430 tūkst. žydų naujakurių.
