„Dėl skandalingų Ispanijos ministro pirmininko pastabų, jam vėl pakartojus nepagrįstus teiginius, nusprendžiau iškviesti Izraelio ambasadorių Ispanijoje konsultacijoms į Jeruzalę“, – rašė užsienio reikalų ministras Eli Cohenas (Elis Koenas) socialiniame tinkle „X“.
Ispanijos ministras pirmininkas P. Sanchezas anksčiau ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga turėtų pripažinti Palestiną kaip valstybę, nes tai, pasak jo, padėtų užbaigti Izraelio ir palestiniečių konfliktą ir stabilizuoti regioną.
„Akivaizdu, kad turime rasti politinį sprendimą, kuris padėtų užbaigti šią krizę, o šis sprendimas, mano nuomone, reikalauja Palestinos pripažinimo“, – sakė socialistų premjeras interviu Ispanijos visuomeninei televizijai TVE.
„Europa suinteresuota spręsti šį klausimą iš moralinių įsitikinimų, nes tai, ką matome Gazos Ruože, yra nepriimtina“, taip pat tai svarbu dėl „geopolitinio tikslo – stabilizuoti regioną“, pridūrė jis.
P. Sanchezas, šį mėnesį prisaikdintas naujai kadencijai, sakė, kad jo užsienio politikos prioritetas bus „dirbti Europoje ir Ispanijoje, kad būtų pripažinta Palestinos valstybė“.
P. Sanchezas nurodė, kad Madridas neatmeta galimybės vienašališkai pripažinti Palestiną, jei 27 ES valstybės narės nesusitars.
Tokį žingsnį žengė kelios mažesnės Europos šalys, daugiausia Rytų Europos valstybės, tokios kaip Vengrija, Lenkija ir Rumunija, bet jos tai padarė prieš įstodamos į ES.
Tačiau iki šiol nė viena didelė bloko narė nesiėmė tokio žingsnio, todėl Ispanija iš esmės taptų pradininke.
2014 metais Ispanijos parlamentas nubalsavo už rezoliuciją, kurioje raginama pripažinti Palestiną kaip valstybę.
Tačiau balsavimas nebuvo privalomas, o tolesnių veiksmų nebuvo imtasi.
„Situacija pasikeitė“, – TVE sakė P. Sanchezas ir pridūrė, kad arabų šalys nesupranta ES pozicijos.
„Per visus šiuos metus matėme, kaip Izraelis sistemingai okupavo palestiniečių teritorijas“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje Izraelio nausėdijų statybą.
Pasak „Amnesty International“, „Izraelio politika, kai okupuotoje palestiniečių teritorijoje apgyvendinami civiliai ir iškeldinami vietos gyventojai, prieštarauja pagrindinėms tarptautinės humanitarinės teisės taisyklėms“.
Palestiniečiai teigia, kad nausėdijos kelia pavojų jų tikslui sukurti valstybę Vakarų Krante ir Gazos Ruože su sostine Rytų Jeruzalėje.
Praėjusią savaitę Izraelis iškvietė Ispanijos ambasadorių dėl P. Sanchezo kritikos Izraelio puolimui Gazos Ruože, kurią jis išsakė penktadienį lankydamasis Rafacho pasienio perėjoje tarp Gazos Ruožo ir Egipto.
Izraelis apkaltino Madridą remiant terorizmą.
„Draugiškos šalys turi sakyti tiesą“, – teigė ispanų premjeras, prieš tai priminęs, kad aiškiai pasmerkė spalio 7 dieną „Hamas“ įvykdytą išpuolį prieš Izraelį.
„Tačiau mes su tokiu pat įsitikinimu turime pasakyti Izraeliui“, kad jis privalo laikytis tarptautinės teisės, pridūrė jis.
Karas prasidėjo „Hamas“ kovotojams spalio 7-ąją per Gazos Ruožo sieną įsiveržus į Izraelį ir, izraeliečių pareigūnų duomenimis, išžudžius apie 1,2 tūkst. žmonių. Dar maždaug 240 izraeliečių buvo paimti įkaitais.
Reaguodamas Izraelis pažadėjo sutriuškinti „Hamas“ ir pradėjo didžiulę karinę operaciją Gazos Ruože, kur, šią palestiniečių teritoriją valdančios „Hamas“ vyriausybės teigimu, jau žuvo beveik 15 tūkst. žmonių.
Pagal kovų pertraukos, jau trunkančios septintą dieną, sąlygas „Hamas“ paleido dešimtis įkaitų, pagrobtų per kruviną ataką Izraelyje, mainais į daugiau kaip 200 palestiniečių paleidimą iš Izraelio kalėjimų.
