Kodėl aprimo smurtas? Bent jau Izraelio pareigūnai atkreipė dėmesį, kad dėkoti greičiausiai reikia Egiptui. Būtent šioje šalyje savaitgalį apsilankęs vienas „Hamas“ lyderių Ismailas Haniyeh išgirdo įspėjimą: žinome, kad jūs siunčiate civilius prie sienos ir juos aukojate, tad liaukitės.
Anot Izraelio žvalgybos ministro Israelio Katzo, I.Haniyeh buvo leista suprasti, kad jei bandymai prasiveržti į Izraelį nesiliaus, Egiptas niekaip nereaguos, jei Izraelis imsis kur kas griežtesnio atsako.
„Haniyeh sugrįžo į Gazą, „Hamas“ davė nurodymus ir šis tariamai spontaniškas protestas stebuklingai pasibaigė“, – teigė I.Katzas, nors „Hamas“ tokią versiją neigia ir tikina, kad demonstracijos bus tęsiamos.
Stebėtojų teigimu, nors „Hamas“ ragina žmones penktadienį vėl rinktis prie Izraelio ir Gazos Ruožo sienos, ketvirtadienį prasidėjo šventasis musulmonų pasninko mėnuo – ramadanas, tad demonstracijos gali būti menkos.
Šiaip ar taip, metas klausti, ką Izraelio gynybos pajėgos (IDF) pasiekė per jau šešias savaites vykstančius susirėmimus prie šalies sienos su Gazos Ruožu.
Arabai gūžtelėjo pečiais
Išsisklaidžius ašarinių dujų debesims ir degančių padangų sukeltiems dūmams, IDF pergalės prieš „Hamas“ kaina tokia: 60 žuvusių palestiniečių, nulis pasiekimų ir šiaip jau labai mažai tarptautinio dėmesio.
Kažką sumurmėjo katariečiai, kaip visada audringai pasisakė į vidaus auditoriją prieš rinkimus iš tiesų kreipęsis Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, o per vidurį įsiterpė susirūpinę ES šalių lyderiai.
Būtent tiek iš nuvargusių, psichologiškai sužalotų ir kasdien kenčiančių Gazos Ruožo žmonių teišspaudė „Hamas“ vadovai – jau minėtas I.Haniyeh ir Yehia Sanwaras.
„Hamas“ daug kas nepavyko: kovotojai neprasiskverbė į Izraelį, nepateko į jo miestus, nepriartėjo prie Izraelio karinių objektų.
Nenukentėjo nė vienas Izraelio karys, o palestiniečiai Vakarų Krante taip ir neatskubėjo broliams į pagalbą. Arabų šalys tik gūžtelėjo pečiais, išspausdamos kuklius pasmerkimus.
„Jerusalem Post“ daro išvadą, kad „Hamas“ atsidūrė beveik visiškame dugne ir apskritai neturi daug variantų žvelgiant į ateitį. Esą grupuotė pasiekė per mažai, kad horizonte būtų galima matyti kokią nors viltį.
Izraelio žvalgyba anksčiau išsiaiškino, kad „Hamas“ vadovas I.Haniyeh buvo nurodęs kovotojams būtent šią savaitę prasiveržti pro sieną ir patekti į Nahal Ozo kibucą. Planas nepavyko.
Politikai skaičiuoja savaip
Izraelio valdžiai atėjo laikas apsispręsti, ką daryti toliau: tačiau taip nebūtinai įvyks. Šalies politinis elitas tokiomis akimirkomis skubėti nenori.
Viešos kritikos politikams negirdėti – bet už uždarų durų tikrai juntamas nusivylimas dabartine situacija: antradienį žuvo 60 Gazos Ruožo palestiniečių, bet kitą kartą jų gali būti 600.
Esą juk kam? Tikros pergalės, kurią tokia laikytume, neiškovojome, o turėti paruoštą sprendimą ateičiai nesugebame, tad negalime pasinaudoti laikinu pranašumu.
Menka paslaptis, kad ir Izraelio gynybos bendruomenė, ir IDF sutaria dėl veiksmų taktikos, tačiau strategijos nėra. Daugelis saugumo profesionalų tokią politinę stagnaciją vadina katastrofiška.
Ne, viešos kritikos politikams negirdėti – bet už uždarų durų tikrai juntamas nusivylimas dabartine situacija: antradienį žuvo 60 Gazos Ruožo palestiniečių, bet kitą kartą jų gali būti 600.
„Problema tai, kad Izraelio politikai apie tai priimdami sprendimus negalvoja – jiems rūpi ne chaosas, kuris kas 2–3 metai priveda prie naujo konflikto Gazoje, o rinkimai ir baimė prarasti svarbius postus.
Būtent toks yra skirtumas tarp lyderių, kurie bando nuspėti tautos valią, ir lyderių, kurie sugeba vesti šalį į priekį savo pavyzdžiu“, – rašo „Jerusalem Post“.
Nors IDF iškovojo aiškią pergalę ir apgynė Izraelio pasienį, nors „Hamas“ veiksmai vis bejėgiškesni, nors jėgos akivaizdžiai nelygios, žmonės iš Gazos niekur nedings. Kuo jiems bus sunkiau, tuo mažiau ką jie turės prarasti.
Ar „Hamas“ turi planą C?
Kaip nurodo IDF, grupuotė „Hamas“ į krizę pirmiausia pateko niekaip nesugebėdama susitaikyti su palestiniečių prezidentu Mahmoudu Abbasu, valdančiu iš Ramalos Vakarų Krante.
„Hamas“ ėmė kalbėti apie M.Abbaso esą išdavikiškus veiksmus ir perėjo prie plano B – dabartinių protestų, kurių galutinis tikslas buvo prasiveržimas į Izraelį prie pasienio pasiunčiant šimtus ginkluotų kovotojų ir net civilių.
Atrodo, kad plano C nėra, nors kalbų netrūksta. Antai teigiama, kad yra keli pasiūlymai susitarti su Izraeliu dėl ilgalaikių „paliaubų“, bet žydų valstybė tokias užklausas ignoruoja.
Kita galimybė – ir toliau leisti raketas į Izraelio teritoriją bei bandyti surengti išpuolių į Izraelį patekus per tunelį.
Vis dėlto Izraelio žvalgybininkai atsargiai kalba, esą šiuo metu tikrovė Gazos Ruože tokia niūri, kad „Hamas“ gali tapti įmanoma atvesti ten, kur anksčiau eiti grupuotė niekada nesutikdavo. Pavyzdžiui, galbūt ateis diena, kai Gazą galės administruoti M.Abbaso valdžia, o ne „Hamas“.
Žinoma, „Hamas“ savo noru nenusiginkluos, bet grupuotė tikrai gali sutikti dalintis galia su administracija Vakarų Krante. Toks žingsnis būtų istorinis ir galbūt taptų teroristų viešpatavimo Gazoje pabaigos pradžia.
-
Taikūs protestuotojai ar ginkluoti teroristai: kas yra kas prie Izraelio ir Gazos Ruožo sienos?
-
Žvilgsnis nuo Gazos Ruožo pasienio: ar Izraelio pajėgos elgiasi teisėtai?
-
Vašingtonas: „Hamas“ naudoja JAV ambasados Izraelyje klausimą smurtui pateisinti
-
Turkijos prezidentas R.T.Erdoganas pasmerkė pasaulio „tylą“ dėl „Izraelio tironijos“
