Šįmet G-7 pirmininkaujantis britų premjeras Borisas Johnsonas pažadėjo ateityje dalytis Jungtinės Karalystės vakcinų pertekliumi su besivystančiomis šalimis, pabrėždamas, kad norint atsigauti nuo COVID-19 pandemijos būtina imtis kolektyvinių veiksmų.
„Turime pasirūpinti, kad būtų paskiepytas visas pasaulis, nes tai yra pasaulinė pandemija, ir visiškai nenaudinga, jei viena šalis aplenkia kitą – turime judėti kartu“, – sakė jis, atidarydamas šių metų pirmąjį G-7 virtualų viršūnių susitikimą.
„Esu tikras, jog kolegos, be kita ko, nori, kad platintume vakcinas pasaulyje už savikainą – kad visi galėtų gauti reikiamą vakciną ir kad visas pasaulis galėtų vieningai įveikti šią pandemiją“, – pridūrė britų lyderis.
Tuo metu Baltųjų rūmų pareigūnai pranešė, kad J.Bidenas įsipareigos skirti 4 mlrd. dolerių (3,3 mlrd. eurų) paramą JT programai COVAX, skirtai įsigyti ir skirstyti vakcinas pasaulyje. ES savo ruožtu pažadėjo padvigubinti finansavimą šiai iniciatyvai iki 1 mlrd. eurų.
Tačiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino turtingesnes valstybes žengti dar ryžtingesnį žingsnį – rezervuoti 3–5 proc. savo vakcinų atsargų Afrikai.
„Tai beprecedentis visuotinės nelygybės greitėjimas ir tai yra politiškai netvaru, nes paruošiama dirva įtakos karui dėl vakcinų“, – sakė jis interviu dienraščiui „Financial Times“ (FT), Rusijai ir Kinijai spartinant savo sukurtų preparatų nemokamą ar pigų platinimą.
Nerimas dėl Kinijos
Po viršūnių susitikimo J.Bidenas, B.Johnsonas ir G-7 priklausančių ES narių lyderiai dalyvaus kitame virtualiame renginyje – kasmetinėje Miuncheno saugumo konferencijoje, per kurią aptars „atnaujinimą transatlantinį bendradarbiavimą“.
J.Bidenas taps pirmuoju Miuncheno saugumo konferencijoje dalyvausiančiu JAV prezidentu. Šis žingsnis atspindi naujojo JAV vadovo ryžtingą nusiteikimą keisti kursą po jo pirmtako D.Trumpo propaguoto vienašališkumo, iš esmės sužlugdžiusio bendradarbiavimą.
Praėjusį mėnesį prezidento pareigas pradėjęs eiti demokratas pirmąją darbo dieną pasirašė įsakus dėl Jungtinių Valstijų sugrįžimo į Paryžiaus klimato susitarimą ir Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO).
J.Bideno dalyvavimas tiek G-7, tiek Miuncheno susitikimuose liudija apie „platų, ryžtingą, aiškų raginimą užtikrinti vieningą transatlantinį aljansą ir partnerystę“, – žurnalistams pareiškė vienas aukšto rango amerikiečių vyriausybės pareigūnas.
Visgi vienos savo pirmtako D.Trumpo pozicijos – įtaraus požiūrio į Kiniją – jis neatsisakė.
Pekinas nepriklauso Didžiajam septynetui – šią grupę sudaro JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Japonija. Vašingtonas siekia sutelkti turtingas demokratines valstybes kaip atsvarą Kinijai, tvyrant nepasitikėjimui dėl pradinio šios šalies atsako į COVID-19 krizę.
Tuo metu Didžioji Britanija nori, kad G-7 paremtų siūlomą tarptautinę sutartį dėl pandemijų, kuri turėtų užtikrinti ankstyvuosius perspėjimus ir duomenų skaidrumą kilus naujiems protrūkiams.
Londonas neigia turįs galvoje Kiniją, tačiau ši Azijos valstybė kaltinama iš pradžių bandžiusi sumenkinti naujojo koronaviruso grėsmę ir slėpusi informaciją apie pirminį protrūkį Uhane 2019 metų pabaigoje, taip pat nesuteikusi PSO svarbios pirminės informacijos.
J.Bidenas: klimatui šylant pasaulis nebegali apsiriboti minimaliomis pastangomis
JAV prezidentas J.Bidenas paragino sąjungininkus Europoje padidinti savo įsipareigojimus kovoti su klimato kaita ir perspėjo apie besivystančią „pasaulinę egzistencinę krizę“.
„Nebegalime delsti arba dėti mažiausias pastangas, reaguodami į klimato kaitą“, – pareiškė J.Bidenas, Jungtinėms Valstijoms keliomis valandomis paskelbus, kad jos oficialiai grįžta prie Paryžiaus klimato sutarties įsipareigojimų vykdymo.
„Tai – pasaulinė egzistencinė krizė. Mes visi nukentėsime dėl padarinių“, – kalbėdamas Miuncheno saugumo konferencijoje sakė JAV prezidentas.
J.Bidenas: JAV turi reaguoti į Irano „destabilizuojančią veiklą“
J.Bidenas penktadienį pareiškė, kad Jungtinėms Valstijoms būtina bendradarbiauti su kitomis galingosiomis valstybėmis, siekiant pažaboti „destabilizuojančias“ Irano branduolines ambicijas.
Kalbėdamas per Miuncheno saugumo konferenciją, J.Bidenas pabrėžė, kad jo administracija yra „pasirengusi vėl susėsti prie derybų stalo“ su JT Saugumo Taryba dėl Teherano branduolinės programos.
„Turime reaguoti į destabilizuojančią Irano veiklą Artimuosiuose Rytuose, – sakė amerikiečių lyderis. – Toliau dirbsime su savo partneriais Europoje ir kitur.“
Jis pridūrė, kad Vašingtonas yra pasirengęs šiuo klausimu bendradarbiauti su šešiomis galingosiomis šalimis, 2015 metais sudariusiomis branduolinį susitarimą su Teheranu – penkiomis JT Saugumo Tarybos narėmis ir Vokietija.
Anksčiau Valstybės departamentas patvirtino, kad JAV yra pasiruošusios derėtis tokiu formatu.
