„Prezidentas Bidenas išreiškė Jungtinių Valstijų ir sąjungininkų Europoje gilių nuogąstavimų dėl Rusijos pajėgų eskalavimo aplink Ukrainą, taip pat leido suprasti, kad JAV ir mūsų sąjungininkai atsakytų griežtomis ekonominėmis ir kitokiomis priemonėmis karinio eskalavimo atveju“, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime, paskelbtame tuojau po derybų.
„Lyderiai susitarė toliau glaudžiai bendrauti dėl koordinuotos ir išsamios pozicijos atsakant į Rusijos kariuomenės telkimą prie sienų su Ukraina“, – nurodė Baltieji rūmai.
Nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas teigė, kad J.Bidenas įspėjo V.Putiną, jog karinės intervencijos atveju būtų įvestos griežtos sankcijos, stiprinamas NATO rytinis flangas, o Ukraina sulauktų dar didesnės paramos siekiant užtikrinti gynybinius resursus.
Kremlius: Rusijos kariai „niekam nekelia grėsmės“
Po Rusijos ir JAV prezidentų pokalbio Kremliaus užsienio politikos patarėjas Jurijus Ušakovas pareiškė, kad prie Ukrainos sienų sutelkti rusų kariai niekam nekelia grėsmės.
Paklaustas, ar Rusija planuoja atitraukti karius po V.Putino ir J.Bideno virtualaus viršūnių susitikimo, J.Ušakovas atsakė: „Rusijos kariuomenė yra savo teritorijoje, niekam nekelia grėsmės, taip pasakė prezidentas.“
J.Ušakovas tvirtino, kad galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą klausimo per antradienio pokalbį prezidentai neaptarė.
Tvyrojo įtampa
Rusijos valstybinė televizija parodė kelias pirmąsias virtualaus prezidentų pokalbio sekundes. Buvo galima išgirsti J.Bideną sakantį, kad jis apgailestauja, jog nepamatė V.Putino per Didžiojo dvidešimtuko susitikimą spalį.
„Sveikinimai, pone prezidente“, – V.Putinas ištarė Kremliaus paskelbtame trumpame vaizdo įraše. J.Bidenas pasakė, kad „gera matyti“ Rusijos vadovą ir išreiškė viltį, kad kitas jų pokalbis bus tiesioginis.
Nors derybų pradžios tonas atrodė draugiškas, tarp abiejų šalių pastaruoju metu tvyrojo didelė įtampa.
Vašingtonas ir jo sąjungininkės Europoje nėra tikros, ar dešimtys tūkstančių sausumos pajėgų karių, kuriuos Maskva perkėlė prie Ukrainos sienų, kelia realią invazijos grėsmę, ar tėra Rusijos lyderio blefas.
„Mūsų prezidentas yra pasirengęs išsakyti jo susirūpinimą keliančias problemas Amerikos kolegai, išklausyti jo susirūpinimų ir pateikti tinkamus paaiškinimus“, – antradienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Rusija niekada neplanavo nieko atakuoti, – patikino jis. – Bet mes turime savo raudonas linijas.“
Baltieji rūmai: J.Bidenas, sąjungininkės Europoje remia Ukrainos teritorinį vientisumą
Po derybų J.Bidenas antradienį paskambino Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiams.
Po vaizdo ryšiu surengto J.Bideno ir V.Putino pokalbio Baltieji rūmai paskelbė, kad J.Bidenas ir Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiai antradienį išreiškė paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui.
„Prezidentas Bidenas informavo lyderius apie savo pokalbį su prezidentu Putinu, kuriame jis aptarė rimtas Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje pasekmes ir būtinybę deeskaluoti padėtį ir grįžti prie diplomatijos“, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime.
„Lyderiai pabrėžė savo paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, taip pat poreikį Rusijai sumažinti įtampą ir įsitraukti į diplomatiją“, – priduriama jame.
2014 metais Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį aneksavusi ir prorusiškus sukilėlius rytinėje Ukrainoje remianti Maskva „isterija“ vadina Vakarų būgštavimus dėl neva jos rengiamos invazijos į Ukrainą.
Rusija kelias savaites smerkė JAV vadovaujamas karines pratybas Juodojoje jūroje, o V.Putinas nori Vakarų valstybių pažado, kad Ukraina neprisijungs prie NATO aljanso.
Jeigu Rusija nuspręstų pulti Ukrainą, V.Putinas rizikuotų sulaukti koordinuoto Vakarų atsako, kuriuo būtų siekiama sužlugdyti Rusijos ekonomiką.
Vienas aukšto rango pareigūnas iš J.Bideno administracijos pirmadienį sakė, kad JAV ir jų sąjungininkės yra pasiruošusios nubausti Maskvą „griežtomis ekonominėmis atsakomosiomis priemonėmis“, jei ji pradėtų puolimą.
Antradienį suplanuoto virtualaus susitikimo su V.Putinu išvakarėse J.Bidenas pasikalbėjo su Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės lyderiais. Po šio pokalbio lyderiai sakė, jog jų šalys pasiryžusios siekti, kad būtų gerbiamas Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas.
Įtampa „peržengė ribas“
Kremliaus teigimu, prezidentų pokalbis vyks „sunkiu laikotarpiu“, kai „įtampos eskalavimas Europoje yra peržengęs bet kokias ribas“.
„Tam reikia asmeninių diskusijų aukščiausiu lygiu“, – nurodė D.Peskovas.
Savo pirmame dvišaliame susitikime nuo liepos mėnesio abu prezidentai turės įveikti senus abipusius įtarimus.
Abu gali norėti pademonstruoti savo galią, o tai paliktų mažai vietos kompromisams derybų metu.
Penktadienį J.Bidenas sakė pasistengsiantis, jog Rusijai būtų „labai labai sunku“ surengti invaziją.
Vienas aukšto rango pareigūnas nurodė, kad bet kokie Rusijos kariniai veiksmai prieš Ukrainą sulauks griežtų ekonominių bausmių ir JAV pajėgų telkimo Rytų Europoje.
Paklaustas, ar Jungtinės Valstijos yra pasirengusios siųsti karius į Ukrainą, jei Rusija ją atakuotų, minėtas amerikiečių pareigūnas sakė, kad Vašingtonas „nesiekia atsidurti tokioje situacijoje, kai mūsų atsakomųjų priemonių tikslas yra tiesioginis Amerikos karinės jėgos panaudojimas“.
Tokios kalbos „būtų skubotas žvanginimas ginklais, ir mes norėtume, kad tas bendravimas su rusais būtų privatus“, sakė jis.
Tačiau J.Bidenas aiškiai pasakys V.Putinui, kad „bus tikrų, reikšmingų ir ilgalaikių išlaidų, jei (Rusija) nuspręstų eiti karinio eskalavimo keliu“, nurodė minėtas pareigūnas.
Diplomatijos galimybė
J.Bidenas ir V.Putinas turėjo visą sąrašą temų, kurias reikia aptarti – nuo abipusių derybų dėl strateginių ir branduolinių grėsmių mažinimo, kibernetinių atakų, kurias, anot Vašingtono, skatina Maskva, iki bandymų įtikinti Iraną nutraukti savo branduolinę programą.
Tačiau Rusijos pajėgų – Kijevo teigimu, 100 tūkst. karių kontingento – sutelkimas prie Ukrainos sienų – svarbiausia pokalbio tema.
Pasak V.Putino, Rusija imasi „adekvačių karinių-techninių priemonių“, NATO karinei infrastruktūrai „artėjant“ prie Rusijos sienų.
Maskva nori „teisinių garantijų“, kad Ukraina netaps NATO aljanso, sukurto atsverti sovietinį bloką, nare.
JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price'as pirmadienį leido suprasti, kad Vašingtonas nori, jog Rusija atsitrauktų ir grįžtų prie 2015 metų Minsko susitarimų, pasirašytų siekiant nutraukti kovas Rytų Ukrainoje.
„Manome, kad yra galimybė išspręsti šią problemą diplomatiniu keliu“, – sakė N.Price'as.
V.Zelenskis prie kontaktinės linijos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį apsilankė karius, kovojančius su prorusiškais separatistais prie rytinės kontaktinės linijos Donbase.
Šis konfliktas jau nusinešė daugiau nei 13 tūkst. gyvybių.
„Ačiū už tai, kad saugote Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – dėkojo karius aplankęs prezidentas, užsidėjęs karinį šalmą ir neperšaunamą liemenę. Jis cituojamas prezidentūros išplatintame pranešime.
Pirmadienį V.Zelenskis kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu telefonu. Po šio pokalbio V.Zelenskis tviteryje parašė, kad yra „dėkingas“ JAV ir jų sąjungininkėms už paramą Ukrainai.
