J.Bidenas lipdamas į sraigtasparnį „Marine One“ prie Baltųjų rūmų žurnalistams pabrėžė Rytų Europoje kilusios krizės rimtumą ir perspėjo, kad mato „realią grėsmę“, jog Rusija gali panaudoti cheminį ginklą Ukrainoje.
Rusijos pajėgoms vis labiau stringant Ukrainoje, tikimybė, kad prezidentas Vladimiras Putinas gali įsakyti panaudoti cheminį, biologinį ar net branduolinį ginklą, kad palaužtų Ukrainą, bus vienas baisiausių scenarijų, kurie bus aptarti ketvirtadienį Briuselyje vyksiančiuose NATO, Didžiojo septyneto (G-7) ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimuose.
J.Bidenas ketvirtadienį surengs spaudos konferenciją NATO būstinėje, o vėliau skris į Lenkiją. Šeštadienį jis susitiks su prezidentu Andrzejumi Duda ir po susitikimo sugrįš į Vašingtoną.
Karas Ukrainoje privertė peržiūrėti metus ir du mėnesius trunkantį J.Bideno prezidentavimą ir nuo užsibrėžtų vidaus politikos prioritetų pereiti prie vadovavimo transatlantiniam aljansui, Europai išgyvenant rimčiausią krizę per kelis dešimtmečius.
Po ketverius metus trukusio Donaldo Trumpo prezidentavimo, kai Europos valstybės buvo laikomos ekonominėmis konkurentėmis ir JAV kratėsi savo tradicinio vyresniosios NATO partnerės vaidmens, J.Bidenas daug dėmesio skiria bloko vienybei.
Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas žurnalistams sakė, jog J.Bidenas sieks „sustiprinti neįtikėtiną vienybę, kurią sukūrėme su sąjungininkais ir partneriais“.
Anot J.Sullivano, Vakarų sąjungininkių įvestos ekonominės sankcijos Rusijos finansų sektoriui bus dar sugriežtintos.
Dar vienas sankcijų paketas bus „paskelbtas drauge su mūsų sąjungininkais ketvirtadienį“, sakė J.Sullivanas.
Daugiau detalių Baltųjų rūmų patarėjas nepateikė, tačiau nurodė, jog daug dėmesio bus „skiriama ne tik naujų sankcijų įtraukimui, bet ir tam, kad būtų dedamos bendros pastangos išvengti sankcijų apėjimo“.
Kinijos klausimas
J.Sullivanas atkreipė dėmesį į Ukrainos karinį pasipriešinimą, prie kurio sėkmės prisideda didelės ginklų siuntos iš Vakarų, tačiau perspėjo, kad nereikėtų manyti, jog karas greitai baigsis arba Maskva nusileis.
„Ukrainos laukia sunkios dienos, sunkiausios Ukrainos kariams fronto linijose ir Rusijos bombarduojamiems civiliams, – sakė J.Sullivanas. – Karas nesibaigs lengvai ar greitai.“
Jei konfliktas užsitęs, Rusijos gebėjimas atlaikyti karinius nuostolius ir Vakarų ekonomines sankcijas gali iš dalies priklausyti nuo jos autoritarinės partnerės Kinijos pozicijos.
Pekinas atsisako pasmerkti V.Putino karą, tačiau Vašingtonas tikisi bent jau atkalbėti Kiniją neteikti pagalbos Kremliui gelbstint Rusijos ekonomiką arba siunčiant jai ginklų.
J.Sullivano teigimu, po beveik dvi valandas trukusio prezidento Xi Jinpingo ir J.Bideno pokalbio telefonu praėjusį penktadienį nesimato jokių ženklų, kad Kinija teiktų karinę pagalbą Rusijai.
„Šį dalyką mes atidžiai stebime“, – patikino jis.
„Prezidentas, būdamas Briuselyje, neabejotinai konsultuosis Kinijos galimo dalyvavimo Ukrainos konflikte klausimu. Jis tai padarys NATO būstinėje“, – sakė J.Sullivanas.
„Jis taip pat tai darys kreipdamasis į 27 Europos Sąjungos lyderius, nes balandžio 1 dieną Europos Sąjunga rengia viršūnių susitikimą su Kinija“, – pridūrė jis.
„Manome, kad esame tos pačios nuomonės su savo Europos partneriais“, – sakė J.Sullivanas.
