„Mes sutikome su „vienos Kinijos“ politika, pasirašėme dėl to,.. bet mintis, kad jį [Taivaną] galima perimti jėga, yra tiesiog nederama“, – pridūrė JAV vadovas.
„Tai pakeis padėtį visame regione ir bus dar vienas veiksmas, panašus į tai, kas įvyko Ukrainoje“, – sakė J.Bidenas.
Savo iki šiol griežčiausiuose komentaruose šiuo klausimu J.Bidenas tiesiogiai susiejo Vakarų pastangų padėti Ukrainai atremti Rusijos invaziją rezultatus su pamokomis, kurias turėtų išmokti Pekinas Taivano klausimu.
„Svarbu, kad V.Putinas sumokėtų kainą už savo barbariškumą Ukrainoje, – sakė JAV prezidentas. – Rusija turi mokėti ilgalaikę kainą.“
Pasak J.Bideno, „kalbama ne tik apie Ukrainą“, nes Kinija stebi, ar Vakarų spaudimas Rusijai nesumažės.
„Kokį signalą tai siunčia Kinijai apie Taivano užėmimo jėga kainą?“ – klausė jis.
J.Bidenas pabrėžė, kad Kinija neturi „jurisdikcijos jėga užimti Taivaną“.
Prezidentas leido suprasti, jog tikisi, kad invazija „neįvyks“, tačiau pridūrė, jog tai „priklausys nuo to, kaip stipriai ir aiškiai pasaulis parodys“, kad už invaziją teks sumokėti.
Vienas Baltųjų rūmų pareigūnas sakė, kad šie J.Bideno komentarai atitinka dabartinę JAV politiką Taivano atžvilgiu.
„Mūsų politika nepakito. Jis pakartojo mūsų įsipareigojimą laikytis „vienos Kinijos“ politikos ir siekti taikos ir stabilumo Taivano sąsiauryje“, – sakė tas pareigūnas.
„Jis taip pat pakartojo mūsų įsipareigojimą pagal Santykių su Taivanu aktą aprūpinti Taivaną karinėmis priemonėmis, kad jis galėtų apsiginti“, – pridūrė jis.
Taivanas, turintis 23 mln. gyventojų, gyvena nuolatinės Kinijos invazijos grėsmės sąlygomis. Pekinas autonominę, demokratiškai valdomą salą laiko savo teritorijos dalimi ir ne kartą sakė, kad kada nors ją susigrąžins, prireikus – jėga.
Taivaną ir žemyninę Kiniją skiria Taivano sąsiauris – siauras vandens kelias, kurį Pekinas laiko savo akvatorija.
Atvejai, kai užsienio karinių laivų įplaukia į šį sąsiaurį, neretai pykdo Kiniją. Neseniai Pekinas piktai sureagavo, vandens keliu praplaukus „Arleigh Burke“ klasės JAV eskadriniam minininkui „USS Sampson“, ginkluotam valdomomis raketomis.
Liaudies išlaisvinimo armijos Rytų teatro vadavietės atstovas pulkininkas Shi Yi apkaltino Vašingtoną „siunčiant neteisingus signalus „Taivano nepriklausomybės“ jėgoms ir sąmoningai pakertant taiką ir stabilumą Taivano sąsiauryje“.
Pekinas pradėjo labiau žvanginti ginklais 2016 metais, kai į valdžią atėjo Taivano prezidentė Tsai Ing-wen, nepritarianti požiūriui, kad jos sala yra Kinijos dalis.
Pernai Taivanas užregistravo iš viso 969 Kinijos karinių orlaivių įsibrovimus į savo oro erdvės gynybos zoną, rodo naujienų agentūros AFP parengta tokių pranešimų suvestinė. 2020 metais tokių incidentų buvo apytikriai 380.
Šiemet įsibrovimų skaičius viršija 300.
Kinija įspėja J.Bideną
Pekinas pirmadienį pareiškė, kad yra pasirengęs ginti savo nacionalinius interesus dėl Taivano, JAV prezidentui Joe Bidenui pažadėjus, kad Jungtinės Valstijos gintų šią demokratiškai valdomą salą, jei į ją įsiveržtų Kinija.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas žurnalistams pareiškė, kad „Taivanas yra neatimama Kinijos teritorijos dalis“.
„Taivano klausimas yra grynai Kinijos vidaus reikalas“, – sakė jis.
„Klausimais, susijusiais su pagrindiniais Kinijos interesais – suverenitetu ir teritoriniu vientisumu, Kinija negali leistis į jokius kompromisus ar daryti nuolaidas“, – pridūrė URM atstovas.
J.Bidenas susiejo Vakarų šalių atsaką į Rusijos išpuolį prieš Ukrainą su Pekino suvokimu apie karinių veiksmų prieš Taivaną riziką.
Tačiau Wang Wenbinas pareiškė, jog Kinija visuomet gins savo interesus visų 1,4 mlrd. gyventojų jėgomis.
„Niekas neturėtų nuvertinti Kinijos žmonių tvirto ryžto, tvirtos valios ir gebėjimo ginti nacionalinį suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – žurnalistams sakė jis.
