„Aš patvirtinau naują vykdomąjį įsaką, leidžiantį mums nedelsiant sankcionuoti perversmui vadovavusius karinius lyderius, jų verslo interesus ir artimus šeimos narius“, – pareiškė J. Bidenas.
„Kariuomenė turi atsisakyti užgrobtos valdžios ir parodyti pagarbą Birmos (Mianmaro) žmonių valiai“, – teigė jis.
Tarptautinė bendruomenė pasmerkė praėjusią savaitę Mianmare įvykdytą pučą, per kurį buvo nuversta ir suimta civilinė lyderė Aung San Suu Kyi.
Prieš J.Bidenui paskelbiant savo pareiškimą iš Baltųjų rūmų, didžiulės minios, protestuojančios prieš karinį perversmą, vėl išėjo į Mianmaro gatves, nors saugumo pajėgos naudoja prieš demonstrantus jėgą, o išvakarėse surengė kratą Aung San Suu Kyi partijos būstinėje.
Liudininkų skaičiavimais, dešimtys tūkstančių protestuotojų pasirodė didžiųjų šalies miestų Jangono ir Mandalėjaus gatvėse. Mitingai taip pat vyko sostinėje Neipide ir kitur.
Protestuotojai reikalauja sugrąžinti valdžią nušalintai Aung San Suu Kyi civilinei vyriausybei. Jie taip pat siekia laisvės jai ir kitiems kariuomenės sulaikytiems valdančiosios partijos nariams.
Kariai sulaikė juos vasario 1-ąją – tą pačią dieną, kai parlamentas turėjo susirinkti savo pirmosios sesijos po pernai lapkritį įvykusių visuotinių rinkimų.
Aung San Suu Kyi tebėra nepaprastai populiari veikėja Mianmare, nors pilietybės neturinčių rohinjų mažumos persekiojimas sugadino jos tarptautinę reputaciją.
Jos vadovaujama Nacionalinė demokratijos lyga (NLD) triumfavo pernai vykusiuose parlamento rinkimuose, surinkusi net daugiau balsų negu per ankstesnį 2015 metų balsavimą, atvedusį Nobelio taikos premijos laureatę į valdžią.
Tačiau šalies kariuomenė sako, kad vėliausius rinkimus aptemdė pažeidimai.
J.Bidenas iškart po perversmo paragino jį įvykdžiusius Mianmaro kariškius nedelsiant perduoti valdžią civiliams ir paliepė savo administracijai apsvarstyti galimybę grąžinti sankcijas šiai šaliai, atšauktas jai pradėjus perėjimą prie demokratijos.
