Tokią konferenciją JAV prezidentas pažadėjo rinkimų kampanijos metu. Kova tarp demokratijų ir „autokratinių vyriausybių“ yra esminė J. Bideno užsienio politikos dalis.
„Viršūnių susitikimas už demokratiją“ vyks internetu gruodžio 9–10 dienomis, o kitais metais planuojamas antras nevirtualus susitikimas.
Susitikimas buvo ilgai reklamuotas, bet ketvirtadienį Valstybės departamento interneto svetainėje paskelbtas pakviestųjų sąrašas bus atidžiai studijuojamas.
Nėra netikėta, kad kvietimų negavo Amerikos pagrindinės varžovės Kinija ir Rusija.
Tačiau Vašingtonas pakvietė Taivaną, kurio nepripažįsta kaip nepriklausomos valstybės, bet laiko pavyzdine demokratija.
Kinija prieštarauja bet kokiam žodžio „Taivanas“, sudarančio šios savarankiškos demokratinės salos tarptautinio teisėtumo įspūdį, vartojimui. Kinija salą laiko savo teritorijos dalimi ir žada vieną dieną perimti jos kontrolę, prireikus – jėga.
JAV kvietimas Taivanui neabejotinai dar labiau pakurstys įtampą tarp dviejų supergalybių.
„Sutinku, kad Taivanas labiau nei atitinka kriterijus, tačiau tikrai atrodo, kad jis yra vienintelė pakviesta demokratinė vyriausybė, kurios JAV vyriausybė oficialiai nepripažįsta. Tad jo įtraukimas labai svarbus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Hofstros universiteto teisės profesorius Julianas Ku, besidomintis ir Kinijos klausimais.
Indija, dažnai pavadinama „didžiausia pasaulio demokratija“, taip pat dalyvaus, nors žmogaus teisių gynėjai vis labiau kritikuoja ją dėl demokratijos nykimo valdant hinduistų nacionalistų premjerui Narendrai Modi.
Nepaisydamos savo permainingų santykių su Pakistanu, JAV pakvietė ir šią valstybę.
Nykstanti demokratija
Sąraše nėra JAV sąjungininkės NATO Turkijos, kurios prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą J.Bidenas yra pavadinęs autokratu.
Iš Artimųjų Rytų valstybių pakviesti tik Izraelis ir Irakas. Tradicinės JAV sąjungininkės arabų pasaulyje – Egiptas, Saudo Arabija, Jordanija, Kataras ir Jungtiniai Arabų Emyratai – kvietimų taip pat negavo.
Tačiau tarp J.Bideno pakviestų šalių yra Brazilija, vadovaujama prieštaringai vertinamo kraštutinių dešiniųjų prezidento Jairo Bolsonaro.
Tarp pakviestų Europos šalių yra Lenkija, nors ji ginčijasi su Briuseliu dėl pagarbos teisinės valstybės principui. Tuo metu Vengrija, kuriai vadovauja kraštutinių dešiniųjų premjeras Viktoras Orbanas, nepakviesta.
Tarp pakviestų Afrikos valstybių yra Kongo Demokratinė Respublika, Kenija, Pietų Afrikos Respublika, Nigerija ir Nigeris.
„Šiam pirmajam viršūnių susitikimui... yra argumentų sukviesti daug įvairių veikėjų: tai sudaro geresnes sąlygas apsikeisti idėjomis nei tikslaus kvalifikacinio kriterijaus nustatymas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Laleh Ispahani iš fondo „Open Society Foundations“.
Ji ragino J.Bideną nesinaudoti susitikimu kaip forumu prieš Kiniją ir verčiau spręsti „rimtą demokratijos nykimą visame pasaulyje, įskaitant palyginti gyvybingus modelius, tokius kaip JAV“.
Viršūnių susitikimas organizuojamas demokratijai išgyvenant ne pačius geriausius laikus šalyse, kur JAV su ja siejo dideles viltis.
Sudane ir Mianmare įvykdyti kariniai perversmai, Etiopijoje vyksta konfliktas, pasak JAV diplomatų, galintis nulemti jos žlugimą, o Afganistane, pasitraukus du dešimtmečius ten buvusioms JAV pajėgoms, valdžią užgrobė Talibanas.
