J.Bidenas nepalaiko draudimo atsižvelgti į rasę ir etninę kilmę priimant į universitetus

JAV prezidentas Joe Bidenas griežtai nesutinka su Aukščiausiojo Teismo sprendimu, kuriuo uždrausta priimant į universitetus atsižvelgti į rasę ir etninę kilmę.
Joe Bidenas
Joe Bidenas / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Jis pridūrė, kad šiuo sprendimu „buvo atsisakyta dešimtmečius trukusio precedento“.

„Amerikoje vis dar egzistuoja diskriminacija“, – sakė J.Bidenas.

„Šiandienos sprendimas to nekeičia. Tai paprastas faktas, kad jei moksleiviui teko įveikti sunkumus kelyje į išsilavinimą, koledžai turėtų tai pripažinti ir vertinti“, – pridūrė JAV prezidentas.

„Manau, kad mūsų koledžai yra stipresni, kai juose yra rasinės įvairovės... Negalime leisti, kad šis sprendimas būtų paskutinis žodis“, – teigė jis.

JAV Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį uždraudė priimant į universitetus atsižvelgti į rasę ir etninę kilmę.

Taip suduotas didelis smūgis dešimtmečius taikytai praktikai, kuri didino afroamerikiečių ir kitų mažumų švietimo galimybes.

„Su studentais turi būti elgiamasi atsižvelgiant į jų individualią patirtį, o ne į rasę“, – daugumos nuomonėje nurodė vyriausiasis teisėjas Johnas Robertsas.

Šiuo sprendimu, kuris priimtas po daugelį metų trukusio konservatyvaus pasipriešinimo pozityvių veiksmų politikai, siekiama užtikrinti įvairovę, priimant į švietimo įstaigas, verslą ir valstybės tarnybą.

Jis buvo priimtas šešiems asmenims balsavus už ir trims – prieš.

Teismas pažymėjo, kad universitetai turi teisę atsižvelgti į asmens patirtį, pavyzdžiui, ar jis vaikystėje susidūrė su rasizmu.

J.Robertsas pabrėžė, kad sprendimas, ar asmuo turėtų būti priimtas į universitetą pagal tai, kokia yra jo kūno odos spalva, yra rasinė diskriminacija.

„Mūsų konstitucinė istorija netoleruoja tokio pasirinkimo“, – sakė jis.

Teismas palankiai įvertino aktyvistų grupės ieškinį prieš seniausias privačias ir valstybines šalies aukštąsias mokyklas – Harvardo universitetą ir Šiaurės Karolinos universitetą (UNC) – dėl jų vykdomos priėmimo politikos.

Harvardas ir UNC, kaip ir daugelis kitų konkursinį priėmimą vykdančių JAV universitetų, atsižvelgia į stojančiojo rasę ar etninę kilmę, kad užtikrintų studentų įvairovę ir nediskriminuotų mažumų.

Ši pozityvių veiksmų politika atsirado XX amžiaus septintajame dešimtmetyje kaip pilietinių teisių judėjimo dalis, siekiant padėti spręsti afroamerikiečių diskriminacijos problemą aukštojo mokslo įstaigose.

Ketvirtadienio sprendimas buvo pergalė konservatoriams, kurie tvirtina, kad pozityvieji veiksmai yra iš esmės neteisingi.

Kiti nurodė, kad ši politika nėra reikalinga, nes juodaodžių ir kitų mažumų švietimo galimybės smarkiai pagerėjo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų