Kitą dieną po skambučių Europos lyderiams su žinia „Amerika sugrįžo“ J.Bidenas pasikalbėjo su Australijos ministru pirmininku Scottu Morrisonu, Pietų Korėjos prezidentu Moon Jae-inu ir neseniai pareigas pradėjusiu eiti Japonijos premjeru Yoshihide Suga.
Visi šie trys lyderiai jau buvo pasveikinę J.Bideną su pergale lapkričio 3-iosios rinkimuose prieš Donaldą Trumpą, nors šis vis dar atsisako pripažinti pralaimėjimą.
Per pokalbį su J.Bidenu Y.Suga įspėjo, kad regione „saugumo padėtis darosi vis sunkesnė“, sakoma japonų pareigūnų pranešime apie šį skambutį.
Į neįprastai atvirą Y.Sugos vertinimą J.Bidenas atsakė pareikšdamas savo „didelį įsipareigojimą dėl Japonijos gynybos“ ir prieš dešimtmečius sudarytos sutarties, paskelbė jo pereinamojo laikotarpio komanda.
Per ketverius D.Trumpo administracijos valdymo metus Amerikos sąjungininkės regione dažnai keldavo klausimus dėl to, ar ūmaus būdo prezidentas laikytųsi senų pažadų ginti jas įsižiebus kariniam konfliktui.
Pranešama, kad J.Bidenas patvirtino gynybos įsipareigojimus galiojant taip pat ir dėl negyvenamos Senkaku salų grandinės, į kurią pretenzijas reiškia Japonija ir Kinija. Pastaroji tikriausiai protestuos dėl tokio JAV išrinktojo prezidento žingsnio.
Per atskirą, 14 minučių trukusį pokalbį telefonu su Moon Jae-inu J.Bidenas JAV ir Pietų Korėjos aljansą pavadino „saugumo ir klestėjimo ramsčiu“ regione, be to, žadėjo drauge dirbti dėl „bendrų iššūkių“, tokių kaip Šiaurės Korėja ir klimato kaita.
D.Trumpas viešai svarstydavo galimybę išvesti amerikiečių karius iš Japonijos ir Pietų Korėjos, kur šiuo metu dislokuota daugiau kaip 20 tūkst. JAV karių, siekiant atgrasyti bet kokius Šiaurės Korėjos karinius veiksmus.
Kaip pranešė Pietų Korėjos prezidentūra, Moon Jae-inas ir J.Bidenas sutarė „kuo greičiau“ po pastarojo inauguracijos susitikti.
Paskambinęs Australijos lyderiui J.Bidenas sulaukė kvietimo apsilankyti kitais metais, kai bus minimos 70-osios abiejų šalių saugumo sutarties metinės.
Taip pat pranešta, jog J.Bidenas atkreipė dėmesį, kad labai svarbu „stoti prieš klimato kaitą“. Australijos konservatorių vyriausybė, kaip žinia, neskuba imtis veiksmų dėl klimato kaitos, nors yra Paryžiaus klimato susitarimo dalyvė.
S.Morrisonas sakė, kad pokalbis buvo „labai šiltas“ ir kad J.Bidenas nekėlė neutralumo klimato atžvilgiu klausimo, bet vietoje to akcentavo „taršos mažinimo technologijas“.
J.Bidenas ne vieną dešimtmetį dirbo JAV Senato Užsienio santykių komitete ir keliaudavo po pasaulį bei susitikdavo su užsienio lyderiais.
Jis taip pat buvo Baracko Obamos, kuris dirbdamas Baltuosiuose rūmuose akcentuodavo Amerikos kaip „Ramiojo vandenyno regiono galios“ vaidmenį, viceprezidentas.
B.Obamos liaupsintą „Posūkį į Aziją“ ir uolų aljansų kūrimą per Pietryčių Azijos šalių asociacijos (ASEAN), Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) forumo ir Rytų Azijos viršūnių susitikimus pakeitė D.Trumpo sandorių metodas.
D.Trumpas išgąsdino sąjungininkes Azijoje pradėdamas prekybos karus su Kinija, bendraudamas su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu ir atvirai prabildamas apie galimybę išvesti iš regiono amerikiečių karius.
Tikimasi, kad J.Bidenas atsisakys D.Trumpo karingo stiliaus, bet būdamas kone dviem dešimtmečiais vyresnis už B.Obamą jis yra iš tos JAV politikos formuotojų kartos, kuri Šaltojo karo metais buvo sutelkusi visą dėmesį į transatlantinius santykius.