Iš viso 40 pasaulio lyderių buvo pakviesti dalyvauti dviejų dienų susitikime, turinčiame žymėti Vašingtono grįžimą į kovos su žmogaus veiklos skatinamais klimato pokyčiais priešakinę liniją. Ankstesnis JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuo šio proceso buvo atsiribojęs.
„Jie žino esantys pakviesti“, – apie Xi Jinpingą ir V.Putiną sakė J.Bidenas.
„Tačiau nė su vienu iš jų dar nesikalbėjau“, – pridūrė jis.
Susitikimas prasidės balandžio 22-ąją, minint Žemės dieną. Jis rengiamas artėjant didelei Jungtinių Tautų organizuojamai klimato konferencijai, lapkritį vyksiančiai Škotijos mieste Glazge.
Viršūnių susitikimas dėl koronaviruso pandemijos vyks virtualiu formatu.
J.Bidenas tesėjo pažadą sugrąžinti Jungtines Valstijas į Paryžiaus klimato susitarimą vykdančių šalių ratą pačią pirmąją savo kadencijos dieną. Iš šios sutarties JAV išvedė jo pirmtakas D.Trumpas.
Didžiausia pasaulio ekonomika, kuri pagal į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekį yra antra po Kinijos, 2015 metų Paryžiaus sutarties vėl laikytis oficialiai pradėjo vasario 19 dieną.
Iki planuojamo viršūnių susitikimo JAV paskelbs „ambicingą tikslą dėl išmetalų iki 2030 metų“, sakoma Baltųjų rūmų pranešime. Vašingtonas taip pat ragins kitas šalis irgi padidinti savo įsipareigojimus pagal Paryžiaus sutartį.
„Šis viršūnių susitikimas taip pat pabrėš pavyzdžius, kaip padidintos ambicijos dėl klimato kurs gerai apmokamas darbo vietas, skatins inovatyvių technologijų pažangą ir padės pažeidžiamoms šalims prisitaikyti prie klimato poveikio“, – pažymėjo Baltieji rūmai.
Jungtinės Valstijos pakvietė lyderius, kurių šalys priklauso 17 narių turinčiam Didžiųjų ekonomikų forumui energetikos ir klimato klausimais. Šios grupės išmetamas šiltnamio efektą skatinančių dujų ir bendrasis vidaus produktas sudaro apie 80 proc. pasaulinio.
Taip pat buvo pakviesti klimato kaitos itin pažeidžiamų valstybių ir šalių, demonstruojančių lyderystę sprendžiant klimato klausimus, vadovai.
JAV prezidentas pastangas spręsti pasaulio klimato šiltėjimo keliamas problemas laiko savo programos prioritetu. Amerikoje jau sukėlė šurmulį J. Bideno pažadas siekti, kad JAV energetikos sektorius iki 2035 metų taptų klimato atžvilgiu neutralus ir kad visa šalies ekonomika šią būseną turėtų pasiekti iki 2050 metų.
Jis taip pat sustabdė naftos ir dujų gręžinių plėtrą federalinėse teritorijose ir priekrantėje, taip pat ketina skatinti Kongresą parengti 2 trln. dolerių (1,7 trln. eurų) infrastruktūros paketą, turintį ateityje tapti ekonomikos augimo varikliu.
J.Bidenas pavedė savo pasiuntiniui klimato reikalams, buvusiam valstybės sekretoriui Johnui Kerry, parengti dirvą viršūnių susitikimui per anksčiau šį mėnesį vykusius jo susitikimus su Europos lyderiais.
Tarptautinė bendrija smarkiai vėluoja įgyvendinti savo planus, turinčius užtikrinti, kad pasaulio klimatas iki šio šimtmečio pradžios atšiltų ne daugiau kaip 1,5 Celsijaus laipsnio. Mokslininkai sako, kad tai būtina pasiekti, nes priešingu atveju pasaulio klimato sistema smarkiai sutriks ir didelė dalis mūsų planetos gali tapti netinkama gyventi žmonėms.
Jungtinių Tautų vertinimais, pastaraisiais mėnesiais apie 75 šalių ir Europos Sąjungos prisiimti įsipareigojimai leistų sumažinti tik apie 30 proc. pasaulinių išmetalų kiekio.
