J.Bidenas palydove JAV prezidento rinkimuose pasirinko K.Harris: ką tai reiškia ir ko tai nereiškia?

Demokratų kandidatą į JAV prezidentus Joe Bideną rinkimų kampanijos finišo tiesiojoje lydės senatorė iš Kalifornijos Kamala Harris. Ji tampa kandidate į viceprezidentus. Toks J.Bideno pasirinkimas nestebina, bet dar per anksti pasakyti, kad K.Harris faktorius jam suteiks papildomą pranašumą prie Donaldą Trumpą.
Kamala Harris
Kamala Harris / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

„Man tai nebuvo jokia staigmena, – sako Hamline'o universiteto profesorius Davidas Schultzas. – Jei šių metų sausį manęs būtų paklausę, koks bus demokratų tandemas, būčiau atsakęs: Bidenas ir Harris.“

Esą nors J.Bidenas pirmuosiuose demokratų pirminių rinkimų debatuose pasirodė prastokai – kaip ir pirmuosiuose balsavimuose, jis visada buvo kompromisinis kandidatas, kurį gali remti daugelis demokratų rinkėjų.

D.Schultzo teigimu, J.Bidenas pasirinko K.Harris dėl panašaus stiliaus ir pažiūrų – suprask, jis mano, kad tokiam duetui bus lengviau nugalėti perrinkimo siekiantį D.Trumpą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas ir Kamala Harris
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas ir Kamala Harris

Ateities Amerikos veidas

„Ji nėra tokia liberalė (JAV įprasta liberalais vadinti kairiuosius, – red.) kaip Stacey Abrams ar Elizabeth Warren, kurių norėjo progresyvusis partijos sparnas.

Tačiau Kamala Harris yra kandidatė, su kuria galima gyventi ir, turint omenyje galimybę, kad Trumpas gali vėl laimėti, kurią galima paremti. Bent jau to tikisi demokratai“, – svarstė D.Schultzas.

Analitikas K.Harris vadina geru pasirinkimu. J.Bidenas pats pabrėžia, kad 2015 metais miręs jo sūnus Beau dirbo kartu su K.Harris, todėl esą jie turi asmeninį ryšį.

„Tai svarbu, bent jau Bidenui, kuris vertina interpersonalinius politikos aspektus ir pastangas sutarti su kitais“, – pastebi D.Schultzas, kuris yra Mykolo Romerio universiteto (MRU) vizituojantis dėstytojas ir MRU LAB Teisingumo tyrimų laboratorijos narys.

D.Schultzas: Kamala Harris yra kandidatė, su kuria galima gyventi ir, turint omenyje galimybę, kad Trumpas gali vėl laimėti, kurią galima paremti. Bent jau to tikisi demokratai.

Visgi yra ir pragmatiškesnis vertinimas – esą K.Harris simbolizuoja Demokratų partijos ateitį. Jai tik 55-eri, o J.Bidenas, jei būtų išrinktas prezidentu, į Baltuosius rūmus atsikraustytų sulaukęs jau 78 metų.

Tai reiškia, kad sąlyginai jauna K.Harris galbūt galėtų taikytis į prezidentus – ir net 2024 metais, kadangi JAV netyla svarstymai, esą J.Bidenas ir taip planuotų dirbti tik vieną kadenciją.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Davidas Schultzas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Davidas Schultzas

„Be to, ji yra tik trečioji moteris kandidatė į viceprezidentus ir pirmoji tokia kandidatė, kuri nėra baltoji. Ji turi afroamerikiečių ir indų kraujo.

Moterys ir etninės mažumos yra labai svarbūs rinkėjų segmentai Demokratų partijai, todėl Kamala yra geras pasirinkimas Bidenui. JAV ateitis – daugiarasiškumas, tad ji yra ateities Amerikos veidas“, – teigia D.Schultzas.

Daug JAV moterų Kamaloje mato save

Negana to, gerai vertinami ir jos pasiekimai politikoje. Ji dirbo Kalifornijos valstijos apygardos prokurore, visos Kalifornijos generaline prokurore, buvo išrinkta į Senatą.

„Ji jau parodė gebanti sėkmingai agituoti ir rinkti balsus. Be to, ji – iš demokratams saugios Kalifornijos valstijos.

Jei Harris taptų viceprezidente ir turėtų užleisti savo vietą Senate, demokratams nebūtų sunku išlaikyti pozicijas. Jei dabar kalbėtume apie, pavyzdžiui, Elizabeth Warren, abejonių būtų daugiau“, – tvirtina D.Schultzas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kamala Harris
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kamala Harris

Galiausiai K.Harris, kuri dalyvavo demokratų pirminiuose rinkimuose, jau yra įrodžiusi, kad debatuose yra sunkiai nugalima. Vis dėlto dar svarbiau, kad ji gali mobilizuoti rinkėjus – demokratai ir J.Bidenas nugalės tik tokiu atveju, jei jų rinkėjai nebus pasyvūs.

Kaip aiškina D.Schultzas, Demokratų partiją sudaro trys ar keturios grupės – miestuose gyvenantys liberalai, jaunimas iki 30 metų, išsilavinusios moterys ir priemiesčių rinkėjai.

2016 metais priemiesčių moterys pasiliko namuose ir Trumpas nugalėjo. 2018-aisiais jos ėjo balsuoti ir demokratai susigrąžino Atstovų Rūmų kontrolę.

„Demokratų kandidatai turi dominti šiuos rinkėjus. Barackui Obamai tai pasisekė 2008 ir 2012 metais, bet Hillary Clinton 2016-aisiais – ne. Ji pralaimėjo ne dėl aktyvios respublikonų paramos Trumpui, o todėl, kad balsavo mažiau moterų, etninių mažumų ir jaunų rinkėjų“, – įsitikinęs analitikas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas ir Hillary Clinton paskutiniuosiuose prezidentiniuose debatuose
AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas ir Hillary Clinton paskutiniuosiuose prezidentiniuose debatuose

Jis teigia jau ne vienerius metus aiškinantis, kad svarbiausi rinkėjai Amerikoje – išsilavinusios priemiesčių gyventojos (soccer moms).

Esą prieš ketvirtį amžiaus šis moterys balsuodavo už respublikonus, tačiau nuo pastarųjų ilgainiui nusisuko – dėl požiūrio į abortus, ginklų kontrolę, švietimą ir sveikatos apsaugą.

„Tokios rinkėjos šiandien dažniau balsuoja už demokratus, bet ne visada. 2016 metais jos pasiliko namuose ir Trumpas nugalėjo. 2018-aisiais jos ėjo balsuoti ir demokratai susigrąžino Atstovų Rūmų kontrolę“, – pastebi D.Schultzas.

Jo manymu, K.Harris priemiesčių moterims yra patraukli kaip kandidatė: „Ji išsilavinusi, karjerą padariusi profesionalė. Ir nors ji progresyvių pažiūrų, ji sudaro nuosaikios centristės įspūdį. Daug moterų joje mato save.“

Svarbios septynios valstijos

Aišku, Amerikoje politologai vis dažniau klausia, ar kandidatai į viceprezidentus apskritai dar svarbūs per rinkimų kampanijas.

Paprastai sutinkama, kad tokie kandidatai gali padėti nugalėti vienoje ar kitoje svarbioje valstijoje. Bet D.Schultzas cituoja daugybę tyrimų, rodančių, kad tokią nuomonę pagrįsti statistika sunku – esą ant kortos pastatyti vos 1-2 proc. balsų.

„Supraskime, kad daugelis žmonių net negali pasakyti, kas eina viceprezidento pareigas.

Jie balsuoja už prezidentą, o ne už viceprezidentą“, – teigė D.Schultzas, visgi prisiminęs 2008-uosius, kai Sarah Palin greičiausiai pakenkė Johnui McCainui.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas ir Kamala Harris
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas ir Kamala Harris

Tiesa, K.Harris gali tapti išimtimi dėl jau minėto gebėjimo mobilizuoti rinkėjus. Kita vertus, svarbiausia surinkti 270 rinkikų kolegijos balsų, o ne tiesiog surinkti daugiau balsų visoje šalyje.

„Reikia išlaikyti savo bazę ir laimėti svarbiausiose svyruojančiose valstijose. Kur Bidenui gali padėti Harris?

Harris respublikonai vadins ultraliberalia politike iš Kalifornijos, kuri nesupranta Vidurio Amerikos vertybių.

Viskas spręsis septyniose valstijose – Arizonoje, Floridoje, Mičigane, Minesotoje, Šiaurės Karolinoje, Pensilvanijoje ir Viskonsine. Jos kartu turi 111 rinkikų balsų.

Harris dėl šių valstijų kažin ar gali ką pakeisti, nors tikriausiai pagyvintų lenktynes tokiose valstijose kaip Šiaurės Karolina ir Džordžija“, – samprotavo D.Schultzas.

O svarbiausia, kad D.Trumpo ir respublikonų atakos dar tik prasidės. Kaip pastebi rinkimus JAV analizuojantis tinklalapis „Five Thirty Eight“, tikėtina, kad oponentai iškart pasigaus galimybę, kad J.Bidenas po ketverių metų pasitrauks – žinoma, jei laimės dabar.

„Harris jie vadins ultraliberalia politike iš Kalifornijos, kuri nesupranta Vidurio Amerikos vertybių, ir žmonėms pirš mintį, esą balsas už Bideną reikš balsą už Harris, kuri vadovaus šaliai 12 metų“, – rašo portalo apžvalgininkas Perry Baconas jaunesnysis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų