A.Skaisgirytės teigimu, G.Nausėda savojo pasisakymo metu išreiškė viltį, kad nieko nebus tariamasi tokiais formatais kaip 1+4
„Į šį nuogąstavimą Bidenas atsakė „Tikrai taip“. Jis užtikrino, kad niekas nebus sprendžiama be Bukarešto devintuko – todėl ir norėjo pasikalbėti.
Mes manome, kad visada geriausia kalbėti NATO formatu, bet yra kaip yra. Užtikrinimas yra toks, kad jei yra poreikis, kalbame ir mažesniais formatais, bet susitarimai tokiais formatais nedaromi“, – teigė prezidento patarėja.
-
„NY Times“: Virtualus J.Bideno ir V.Putino susitikimas – penki svarbiausi akcentai
-
J.Bidenas: siųsti JAV karių ginti Ukrainos – neplanuojama
-
J.Bidenas perspėjo V.Putiną dėl beprecedenčių sankcijų, jei Rusija užpultų Ukrainą
-
J.Bideno pasiūlymas dėl Rusijos ir NATO: nuolaida ar būtinybė siekiant numalšinti įtampą?
-
Maskva: dėl saugumo garantijų ir raudonųjų linijų aptarimo formatų su JAV nebuvo susitarta
Prieš kalbėdamasis su G.Nausėda ir kitų regiono šalių lyderiais (maždaug 40 minučių), J.Bidenas aptarė situaciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Šis pokalbis truko apie 90 minučių.
Nerimas Rytų Europoje
J.Bidenas sukėlė nepasitenkinimo bangų NATO rytinio sparno šalyse, kai po pokalbio su Vladimiru Putinu pareiškė, kad ketina su Aljanso partneriais Vakarų Europoje ir Rusija aptarti šios šalies „nerimą“.
Amerikos prezidentas trečiadienį pareiškė, kad per pokalbius su NATO sąjungininkais būtų ieškoma atsakymo į klausimą, „ar galime, ar ne, rasti kokį nors susitarimą, susijusį su temperatūros sumažinimu palei Rytų frontą“.
J.Bidenas pridūrė, kad norėtų, jog tokiose derybose dalyvautų ne tik JAV ir Rusija, bet ir „dar mažiausiai keturi dideli mūsų NATO sąjungininkai“.
Konkrečių valstybių jis neįvardijo, bet tikėtina, kad jos būtų Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzija ir – greičiausiai – Italija.
Tiesa, Baltieji rūmai pranešė ir apie ketvirtadienį planuojamą pokalbį vaizdo ryšiu su sąjungininkais NATO rytiniame sparne – būtent apie virtualaus susitikimo su V.Putinu rezultatus. Dabar šis pokalbis ir įvyko.
A.Skaisgirytė: manome, kad visada geriausia kalbėti NATO formatu, bet yra kaip yra. Užtikrinimas yra toks, kad jei yra poreikis, kalbame ir mažesniais formatais, bet susitarimai tokiais formatais nedaromi.
„Bidenas užtikrino, kad leido Putinui aiškiai suprasti, jog jei bus pažeista dinamika konkrečiai Ukrainoje, Rusijos lauks labai rimtos pasekmės, o priemonės būtų koordinuojamos su sąjungininkais“, – tvirtino A.Skaisgirytė.
Jos teigimu, J.Bidenas užsiminė apie „galimus papildomo patikinimo elementus, papildomus pajėgumus“. Šalys konkrečiai įvardytos nebuvo, bet esą buvo galima suprasti, kad JAV prezidentas kalbėjo apie NATO rytinio sparno valstybes.
Savo ruožtu G.Nausėda, kaip skelbiama, pasiūlė, kad Lietuvoje rotaciniu principu būtų dislokuotas JAV karių batalionas.
„Pats prezidentas Nausėda pasakė, kad Ukraina yra šalis, kurioje vyksta kova už demokratiją, ir kad turime daryti viską, ką galime, padėdami šiai valstybei“, – sakė A.Skaisgirytė.
J.Bidenas su V.Putinu antradienį aptarė įtampą netoli Rusijos ir Ukrainos sienos, kur pastarosiomis savaitėmis sutelkta beveik 100 tūkst. rusų karių.
JAV su sąjungininkais neslepia nuogąstavimų, kad Kremlius planuoja invaziją į Ukrainą, o Maskva reikalauja neperžengti jos esą nustatytų „raudonųjų linijų“ ir raštu garantuoti, kad NATO nebesiplės į rytus.
Baltijos šalys, Lenkija yra ištikimos JAV sąjungininkės, manančios, kad V.Putinas karinę galią naudoja kaip šantažo priemonę ir siekia prispausti amerikiečius atsitraukti nuo su saugumu susijusių įsipareigojimų Europoje.
Baltijos šalys, Lenkija ir Rumunija
Anot „Bloomberg“ šaltinių, vienos šalies – neaišku, kurios – vyriausybė dabar įsiutusi reikalauja skubaus paaiškinimo, ką konkrečiai sumanė J.Bidenas ir jo administracija.
Vienas aukštas NATO rytiniam sparnui priklausančios šalies pareigūnas „Financial Times“ jau anksčiau pareiškė: „Jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti leista išsivystyti diskusijoms apie garantijas Europos saugumo kontekste.“
Jis pridūrė, kad bet kokias kalbas apie kompromiso paieškas kartu su Maskva „reikia tučtuojau nutraukti“. Esą tokio pat požiūrio laikosi dar mažiausiai pustuzinis NATO ir ES šalių narių.
Estijos prezidentė Kaja Kallas ketvirtadienį pabrėžė: „Rusijai jokiomis aplinkybėmis nepriklauso balsas dėl to, kas gali ir kas negali būti NATO nariais.
Didžiausią nerimą keliantis Maskvos siekis – suskaldyti Europą į įtakos zonas. Prisimename tokius momentus iš mūsų istorijos ir tikrai nesame naivūs“.
Estijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas paragino imtis diplomatinių pastangų blokuoti tokias kelių didžiųjų NATO sąjungininkų ir Rusijos derybas.
„Visiškai neteisinga inicijuoti derybas dėl NATO ateities ar Rusijos teisės į veto dėl Europos saugumo architektūros. Tai kelias naujos agresijos link“, – sakė M.Mihkelsonas.
„Bloomberg“ vienas Vakarų diplomatas teigė, kad didžiausias nerimas dėl esą transatlantinį aljansą skaldančių V.Putino pasiūlymų J.Bidenui tartis dėl regiono saugumo tvyro Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Rumunijoje.
M.Mihkelsonas: visiškai neteisinga inicijuoti derybas dėl NATO ateities ar Rusijos teisės į veto dėl Europos saugumo architektūros. Tai kelias naujos agresijos link.
„Manau, kad po pasitraukimo iš Afganistano situacija NATO yra įtempta ir sunki. Deja, mūsų oponentai, tarp kurių yra ir Rusija, bando pasinaudoti situacija“, – tvirtino Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis.
Be to, naujienų agentūra AP, remdamasi šaltiniais Baltuosiuose rūmuose, praneša, kad JAV pasiūlys Ukrainai suteikti apsišaukėliškoms liaudies respublikoms Donbase „tam tikrą autonomijos lygį“.
Tam tikro specialaus statuso suteikimas „tam tikroms Donecko ir Luhansko sričių vietovėms“ Ukrainoje numatytas Minsko susitarimuose, pasirašytuose dar 2015 m. Tačiau jie praktiškai neįgyvendinami, ukrainiečiams ir rusams kaltinant vieni kitus.
„Įdomus“ signalas ir D.Grybauskaitės patirtis
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas Nerijus Maliukevičius anksčiau ketvirtadienį kalbėdamas su 15min J.Bideno administracijos siunčiamus signalus vadino „įdomiais“.
„Ką reiškia kalbėtis su keturiais NATO partneriais apie Aljanso ateitį? Natūralu, kad kyla daug klausimų visiems kitiems, ypač rytinio sparno šalims, kurias visa tai labiausiai liečia. <...< Kalbėtis apie Ukrainą be Ukrainos – irgi savotiškas Maskvos laimėjimas.
Nerimas paremtas ir atmintimi – 2009 metais Barackas Obama panašiai atsitraukė dėl raketinės gynybos. Mūsų šalys turi jautrumą, ir jį Bideno administracija galėtų suprasti. Į bet kokias kalbas apie NATO ateitį turėtų būti įtrauktos visos Aljanso šalys narės“, – kalbėjo N.Maliukevičius.
Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė 2010 metų pavasarį nustebino Vašingtoną, kai nutarė nevykti į bendrą Baracko Obamos ir Rytų Europos šalių vadovų vakarienę Prahoje.
Čekijoje tuometis JAV prezidentas su V.Putiną trumpam pakeitusiu Dmitrijumi Medvedevu tada pasirašė susitarimą dėl strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo.
Ilgametės D.Grybauskaitės bendražygės Daivos Ulbinaitės knygoje „Nustokim krūpčiot“ sprendimas nepriimti B.Obamos kvietimo vadinamas reakcija į Vilniaus esą gautas žinias, kad JAV ir Rusija sutarė Baltijos oro erdvės gynybą palikti Rusijos įtakos zonoje.
O ir pati D.Grybauskaitė 2010 metų rugsėjį dar aiškino, kad „nenorėjo gerti šampano“ už JAV ir Rusijos derybas dėl nusiginklavimo, kurios esą galėjo neatitikti Rytų Europos ir Baltijos šalių regiono interesų.
