Tikėdamasis parodyti globalesnį požiūrį nei per pirmąjį tokį susitikimą 2021-aisiais, kai daugiausiai dėmesio teko JAV, J.Bidenas šį sykį vadovaus kartu su Pietų Korėjos prezidentu, kuris taip pat sutiko surengti kitą aukščiausiojo lygio susitikimą, Zambijos, Kosta Rikos ir Nyderlandų vadovais.
121 lyderio susitikimas bus daugiausia virtualus.
-
Kas nutiko Sakartvelui – kodėl provakarietiška šalis krypsta putinizmo link?
-
Rytis Zemkauskas: „Demokratija – tai yra nuolatinis ginčo, kuriame niekas nelaimi, judėjimas“
-
Naujas Šaltasis karas? Afrikoje JAV bando atremti Rusiją
-
ESBO stebėtojai: Kazachstanas turi įgyvendinti daugiau demokratinių reformų
-
Didėjant susirūpinimui dėl Rusijos ir Kinijos, JAV rengia demokratijos viršūnių susitikimą
Jis rengiamas teisių gynimo grupėms pareiškus, kad į jį buvo pakviesta šalių, įskaitant artimas JAV partneres Izraelį ir Indiją, kaltinamų didėjančiu autoritarizmu.
J.Bidenas paskelbs apie 690 mln. JAV dolerių (apie 637 mln. eurų) finansavimą, skirtą demokratijai užsienyje stiprinti, įskaitant programas laisviems rinkimams organizuoti, nepriklausomai žiniasklaidai skatinti ir kovai su korupcija koordinuoti. Tai naujas įsipareigojimas po pirmajame viršūnių susitikime pasiūlytų 424 mln. dolerių (apie 391 mln. eurų).
J.Bideno administracija taip pat paskelbs, kad kartu su maždaug 10 partnerių imsis bendrų pastangų kovoti su piktnaudžiavimu šnipinėjimo programine įranga, kuri, kaip baiminasi Jungtinės Valstijos, didėjant Kinijos technologinei įtakai tampa vis svarbesniu jos įrankiu.
Prieš dvi dienas J.Bidenas uždraudė JAV vyriausybei naudoti komercines šnipinėjimo programas, be to, J.Bideno varžovai respublikonai Kongrese vadovauja prieštaringai vertinamam siekiui uždrausti „TikTok“ – populiarią kinams priklausančią vaizdo įrašų dalijimosi programą.
Kvietimai skirti ne visiems
J.Bidenas pradėjo eiti pareigas, žadėdamas atkurti pasitikėjimą JAV po normas griovusio Donaldo Trumpo prezidentavimo. Eksprezidento šalininkai 2021 metų sausio 6 dieną šturmavo Kapitolijų, užuot pripažinę jo pralaimėjimą rinkimuose.
Tačiau J.Bidenas sulaukė kai kurių sąjungininkų kritikos dėl to, kad siekia bendradarbiauti su lyderiais, nuo kurių kadaise žadėjo labiau atsiriboti, įskaitant Saudo Arabijos sosto įpėdinį princą Mohammedą bin Salmaną, Egipto prezidentą Abdel Fattahą al Sisi ir Recepą Tayyipą Erdoganą, du dešimtmečius vadovaujantį Turkijai.
Nė vienas iš šių trijų lyderių nebuvo pakviestas į viršūnių susitikimą. Jungtinės Valstijos taip pat nepakvietė Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano, metusio iššūkį liberalioms vertybėms, ir kelių artimų JAV partnerių, įskaitant Bangladešą, Singapūrą ir Tailandą, vadovų.
Izraelis dalyvaus, tačiau J.Bidenas antradienį išreiškė susirūpinimą dėl ministro pirmininko Benjamino Netanyahu siekio sumažinti teismų nepriklausomumą, nors dešiniojo sparno lyderis galiausiai sustabdė savo planą – po masinių protestų ir visuotinio streiko.
Jungtinės Valstijos daugiausiai tyli dėl Indijos, kuri laikoma atrama prieš Kiniją, nors ministro pirmininko Narendros Modi vyriausybė suvaržė žiniasklaidą, o praėjusią savaitę iš parlamento pašalino opozicijos lyderį Rahulą Gandhi.
J.Bidenas taip pat pakvietė istorinį Indijos varžovą Pakistaną, nors Islamabadas, kuris yra artimas Kinijos partneris, sakė, kad nedalyvaus aukščiausiojo lygio susitikime, o bendradarbiaus su Jungtinėmis Valstijomis dvišaliu pagrindu.
Jungtinės Valstijos pakvietė Taivaną, savivaldžią demokratinę salą, nors nepripažįsta jos kaip valstybės, taip pat skirs svarbią vietą Ukrainai, besiginančiai nuo Rusijos invazijos.
