Po kelių viršūnių susitikimų – su Didžiojo septyneto (G-7) šalių lyderiais Jungtinėje Karalystėje ir paskui su NATO sąjungininkais Briuselyje – J.Bidenas antradienį konsultuojasi su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Charles'iu Micheliu ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.
Amerikiečių lyderis prieš trečiadienį Ženevoje vyksiantį susitikimą su V.Putinu siekė užsitikrinti plačią europiečių paramą savo pastangoms atsverti Rusiją. Tačiau JAV ir ES santykiuose tebetvyro šiek tiek įtampos.
J.Bidenas susitiks su aukščiausio rango ES pareigūnais tuo metu, kai žemyno lyderiams senka kantrybė dėl fakto, kad amerikiečių prezidentas dar neatšaukė savo pirmtako Donaldo Trumpo 2018 metais priimto sprendimo įvesti muitus užsienio plienui ir aliuminiui.
Be to, vis dar nėra išspręstas ilgalaikis ginčas, kiek valstybės finansavimo kiekviena pusė nesąžiningai skiria savo orlaivių gamybos milžinėms – „Boeing“ Jungtinėse Valstijose ir „Airbus“ Europos Sąjungoje.
Spėjama, kad prieš išvykdamas į Ženevą vėliau antradienį J.Bidenas nesiims jokių veiksmų dėl muitų. Valstybės vadovas pareiškė, kad jam reikia daugiau laiko šiam klausimui išspręsti, vienam žurnalistui paklausius jo apie muitus per spaudos konferenciją, surengtą sekmadienį, pasibaigus G-7 forumui.
„120 dienų, – atsakė J.Bidenas, keliomis savaitėmis apsirikęs dėl savo darbo prezidento poste trukmės. – Palaukite – man reikia daugiau laiko.“
Vis dėlto Baltųjų rūmų pareigūnai nepraranda vilčių, kad įmanoma sutvirtinti gerus santykius su Europa prieš tiesioginį susitikimą su V.Putinu.
J.Bidenas, Ch.Michelis ir U.von der Leyen turėtų paskelbti apie bendros prekybos ir technologijų tarybos steigimą, pranešė aukšto rango administracijos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga prieš oficialų paskelbimą.
Anot pareigūno, ši transatlantinė taryba sieks koordinuoti dirbtinio intelekto, kvantinių kompiuterių, biotechnologijų standartus, taip pat koordinuoti pastangas padidinti tiekimo grandinės atsparumą.
J.Bidenas paves atstovauti derybose šiuo klausimu valstybės sekretoriui Antony Blinkenui, prekybos sekretorei Giną Raimondo ir JAV prekybos atstovei Katherine Tai.
Po JAV ir ES viršūnių susitikimo taip pat turėtų būti paskelbtas komunikatas, kuriame bus išsakytas susirūpinimas dėl Kinijos provokuojamo elgesio, nurodė minėtas pareigūnas.
Antradienio pareiškimas bus išplatintas po pirmadienį paskelbto NATO komunikato, kuriuo Kinija paskelbta nuolatiniu saugumo iššūkiu, o kinai apkaltinti mėginimais pakirsti nusistovėjusią pasaulio tvarką. Sekmadienį G-7 taip pat pasmerkė įtariamą priverstinį darbą ir kitus žmogaus teisių pažeidimus, kurių taikiniais tampa musulmonų uigūrų bendruomenė bei kitos etninės mažumos vakarinėje Sindziango provincijoje
Sausį pradėjęs eiti pareigas J.Bidenas ne kartą spaudė V. Putiną imtis veiksmų, kad liautųsi kibernetinės atakos iš Rusijos prieš JAV ir kitų pasaulio šalių valstybines įstaigas bei kompanijas.
Amerikos lyderis taip pat pasmerkė rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno įkalinimą ir paviešino žvalgybos duomenis, leidžiančius manyti, kad Maskva siūlė Talibano kovotojams atlygį už atakas prieš Afganistane dislokuotus JAV karius.
Tiek J.Bidenas, tiek V.Putinas sutinka, kad JAV ir Rusijos santykiai yra pasiekę žemiausią lygį nuo Šaltojo karo pabaigos.
Europiečiai nori užmegzti su Vašingtonu „aukšto lygio dialogą“ dėl Rusijos, siekdami, pasak jų, atsverti Maskvos polinkį į autoritarizmą ir jos antivakarietiškas nuotaikas.
Tuo pat metu 27 valstybių bloko pozicija Maskvos atžvilgiu yra labai susiskaldžiusi. Rusija yra didžiausia ES gamtinių dujų tiekėja, atliekanti svarbų vaidmenį daugelyje tarptautinių konfliktų, tokių kaip karas Sirijoje ar Libijoje, taip pat sprendžiant tokius opius klausimus kaip Irano branduolinis susitarimas.
Tikimasi, kad trečiadienį vyksiantis J.Bideno susitikimas su V.Putinu atsipirks, ir niekas Briuselyje nenori pakenkti pastangoms demonstruoti tarptautinę vienybę, rodytą per G-7 ir NATO viršūnių susitikimus, pažymėjo ES pareigūnai.
Be priekaištų Kinijai, NATO lyderiai pirmadienį savo komunikate griežtai pasmerkė Rusijos agresyvius karinius veiksmus ir mokymus šalia Aljanso sienų, taip pat rusų lėktuvų vykdomus 30 valstybių narių oro erdvės pažeidimus.
Jų teigimu, Rusija suaktyvino „hibridinius“ veiksmus prieš valstybes nares, tokius kaip pastangos kištis į rinkimus, politinis ir ekonominis bauginimas, dezinformacijos kampanijos ir „kenkėjiška kibernetinė veikla“.
„Kol Rusija neįrodys, kad ji laikosi tarptautinės teisės ir savo tarptautinių įsipareigojimų bei prievolės, negalime grįžti prie „įprastinės padėties“, – parašė NATO lyderiai. – Mes ir toliau reaguosime į blogėjančią saugumo aplinką, stiprindami savo atgrasymo ir gynybos potencialą.“
