URM primygtinai ragina Lietuvos piliečius nevykti į Ukrainą, ten esančius – grįžti

Baltijos šalių prašymu Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai pirmininkaujanti Lenkija pirmadienį šaukia ESBO susitikimą dėl Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų.

Rusijai ir Baltarusijai pradėjus bendras karines pratybas, Lietuva, Latvija ir Estija prašo paaiškinimų dėl neįprasto karinių pajėgų sutelkimo pratyboms Baltarusijos teritorijoje, pratybose dalyvaujančių Rusijos ir Baltarusijos karių skaičiaus, naudojamos karinės technikos ir planuojamo dalinių grįžimo į jų įprastas dislokacijos vietas.

Lenkijos pareigūnai pranešė, kad susitikimas su Baltarusija ir kitomis suinteresuotomis šalimis vyks pirmadienį.

Vakarai nerimauja, kad Baltarusijoje sutelktos Rusijos pajėgos gali būti panaudotos Ukrainos užpuolime.

JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį kalbėjosi su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu apie Rusijos karinių pajėgų telkimą prie Ukrainos sienų.

Abu politikai sutiko, kad reikia siekti „diplomatijos ir atgrasymo“, praneša Baltieji rūmai.

„Abu lyderiai sutarė, kad svarbu toliau siekti diplomatijos ir atgrasymo, reaguojant į Rusijos kariuomenės telkimą prie Ukrainos sienų“, – pranešama po maždaug 50 minučių trukusio pokalbio.

Vakarams vis labiau nerimaujant, kad Rusija rengiasi įsiveržti į Ukrainą, Baltieji rūmai pridūrė, kad J.Bidenas „aiškiai pareiškė, jog JAV kartu su sąjungininkėmis ir partnerėmis greitai ir ryžtingai reaguos į bet kokią tolesnę Rusijos agresiją prieš Ukrainą.“

Į Ukrainą atvyko dar du JAV lėktuvai su amunicija ir granatomis granatsvaidžiams.

„Šį rytą Kijevą nusileido du lėktuvai iš JAV su greitojo išskleidimo ginkluote, skirta sustiprinti Ukrainos gynybą. Tai yra 200 mln. JAV dolerių pagalbos dalis – amunicija ir granatsvaidžiams skirtos granatos“, – tviteryje parašė JAV ambasada.

Gausėjant įspėjimų, kad Rusijos invazija į Ukrainą gali įvykti bet kurią dieną, Pentagonas sekmadienį pareiškė, kad naujausi JAV ir Rusijos aukščiausio lygio kontaktai nesuteikia „jokio pagrindo optimizmui“.

Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirbypateikė niūrų šeštadienį įvykusio valandos trukmės JAV prezidento Joe Bideno ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbio telefonu įvertinimą.

„Tai tikrai nėra ženklas, kad reikalai juda tinkama linkme. Tai tikrai nėra ženklas, kad V.Putinas pasirengęs deeskalacijai. Ir tai tikrai nėra ženklas, kad jis gali pasirinkti diplomatinį kelią“, – naujienų laidai „Fox News Sunday“ teigė J.Kirby, paklaustas apie esminių pokyčių nebuvimą po pokalbio telefonu.

„Taigi, tai nesuteikia jokios priežasties optimizmui,“ – pridūrė jis.

JAV pareigūnai pastarosiomis dienomis išplatino virtinę vis aštresnių perspėjimų, kad Rusijos invazija į Ukrainą gali būti neišvengiama, o užsienio šalys suskubo evakuoti savo piliečius.

JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas sekmadienį kanalui CNN teigė, kad „didelio masto Rusijos kariniai veiksmai Ukrainoje gali prasidėti bet kurią dieną“.

J.Sullivanas vartojo pačias specifiškiausias – ir labiausiai gąsdinančias – formuluotes iš visų iki šiol pasisakiusių amerikiečių pareigūnų, perspėdamas, kad invazija „greičiausiai prasidės nuo didelio masto raketų ir bombų atakų, <...> todėl gali žūti nekaltų civilių“.

Po to, anot jo, įvyks sausumos invazija, kurios metu „nekalti civiliai gali patekti į kryžminę ugnį“.

J.Sullivanas pažymėjo, kad Rusija dar gali pasirinkti diplomatinį sprendimą, tačiau jos pajėgos prie Ukrainos sienų yra „tokioje padėtyje, kad galėtų itin greitai pradėti karinius veiksmus“.

Vis stiprėjanti perspėjimų banga suintensyvino diplomatines pastangas.

Ukrainos prezidentūra sekmadienį pranešė, kad „artimiausiomis valandomis“ įvyks J.Bideno ir Volodymyro Zelenskio poveikis.

O Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, kuris rengiasi vykti derybų Kijeve ir Maskvoje, pažadėjo „griežtas“ ir neatidėliotinas Vokietijos bei jos NATO ir Europos sąjungininkų sankcijas, jeigu Rusijos veiksmai sukeltų grėsmę Ukrainos „teritoriniam vientisumui ir suverenitetui“.

Įtampa yra pasiekusi „labai kritinį, labai pavojingą“ tašką, žurnalistams teigė šaltinis Vokietijos vyriausybėje.

Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as išreiškė susirūpinimą, kad diplomatinėmis pastangomis nepavyksta pasiekti norimo poveikio.

„Nerimą kelia tai, kad nepaisant didžiulių išaugusių išaugusios diplomatinių pastangų, karinių pajėgų telkimas tęsiasi, – teigė jis „The Sunday Times“. – Procesas nebuvo sustabdytas, jis tęsiasi.“

Ukraina sekmadienį pažadėjo neuždaryti savo oro erdvės tarptautinėms kelionėms, nors Vakarai įspėja, kad Rusijos kariai, dalyvaujantys pratybose netoli Ukrainos sienų, gali bet kuriuo metu į ją įsiveržti.

Nyderlandų vežėjas KLM šeštadienį tapo pirmąja didele oro bendrove, kuri dėl didėjančios rizikos neribotam laikui sustabdė skrydžius į Ukrainą.

Ukrainos pigių skrydžių bendrovė „SkyUp“ sekmadienį pranešė, kad jos skrydis iš Portugalijos į Kijevą buvo priverstas leistis Moldovoje, nes lėktuvą nuomojanti Airijos bendrovė atšaukė leidimą skristi į Ukrainą.

„SkyUp“ taip pat sakė, kad Ukrainos oro linijos turi per 48 valandas grąžinti iš Europos bendrovių nuomojamus lėktuvus į ES oro erdvę.

Ukrainos infrastruktūros ministerija pripažino, kad „kai kurie vežėjai susiduria su sunkumais, susijusiais su draudimo rinkos svyravimais“, tačiau pabrėžė, kad oro erdvė nėra uždaroma.

„Oro erdvė virš Ukrainos lieka atvira, valstybė stengiasi, kad nekiltų rizika oro bendrovėms“, – pranešė ministerija.

Rinkos analitikai mano, kad kitos tarptautinės oro linijos netrukus taip pat gali uždrausti skrydžius į Ukrainą dėl augančių kelionių draudikų išlaidų.

Skrydžių saugumas Ukrainos oro erdvėje yra ypač opus klausimas. 2014 metais virš separatistų kontroliuojamos Rytų Ukrainos teritorijos buvo numuštas Malaizijos keleivinis lėktuvas ir žuvo visi 298 juo skridę žmonės, įskaitant 198 Nyderlandų piliečius.

„Valstybė savo ruožtu yra pasirengusi remti oro linijas ir suteikti joms papildomų finansinių garantijų“, – rašoma ministerijos pranešime.

Išvykstantys užsieniečiai

Susirūpinimas dėl kelionių lėktuvais kyla vis daugiau Vakarų vyriausybių nutraukiant savo diplomatinių atstovybių veiklą Kijeve ir patariant piliečiams kuo greičiau išvykti iš Ukrainos.

JAV Valstybės departamentas šeštadienį nurodė visiems nebūtiniems ambasados darbuotojams išvykti iš Ukrainos.

Rusija tą pačią dieną pranešė išsiuntusi dalį savo diplomatinių darbuotojų iš Ukrainos, esą baimindamasi Kijevo „provokacijų“.

Šalių rekomendacijos taip pat paveikė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėjimo misiją Ukrainoje.

ESBO tapo pasaulio akimis ir ausimis per aštuonerius metus trunkantį konfliktą tarp Rusijos remiamų separatistų ir Ukrainos pajėgų rytinėje šalies dalyje. Šis konfliktas nusinešė daugiau nei 14 tūkst. gyvybių.

Tačiau iš vaizdų socialiniuose tinkluose matyti, kad organizacijos baltų visureigių vilkstinės išvyksta iš įvairių konflikto zonos vietų, nes darbuotojai turi laikytis atitinkamų vyriausybių kelionių rekomendacijų.

Ukrainos vyriausybė bando sustabdyti iš šalies išvykstančių užsieniečių srautą, ragindama nusiraminti ir kritikuodama JAV įspėjimus apie „bet kurią dieną“ prasidėti galintį karą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį teigė, kad „visa ši informacija tik kelia paniką ir mums nepadeda“.

Jo biuras sekmadienį pabrėžė, kad „oro erdvė virš Ukrainos išlieka atvira“.

Ukrainos draudimo kompanijos šeštadienį gavo Didžiosios Britanijos perdraudimo rinkos „Lloyd's“ pranešimą apie laikiną aviacijos draudimo nuo karinių grėsmių sustabdymą.

„Nuo pirmadienio aviacijos draudimo srityje laikinai... nebus draudžiama nuo karinių grėsmių: ir atsakomybės prieš trečiuosius asmenis draudimu, ir kasko“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė ukrainiečių bendrovės „Ekspo strachuvannia“ direktorius Anatolijus Ivancivas.

Tuo pačiu jis pažymėjo, kad kalbama tik apie draudimą nuo karinių grėsmių pagal susitarimus dėl atsakomybės ir kasko draudimą. Nuo visų kitų rizikų draudžiama kaip ir anksčiau.

Pasak A.Ivancivo, tai reiškia, kad lizingo kompanijos, žinodamos, kad nebus draudžiama nuo visų rizikų, prašys oro bendrovių, kurioms išnuomojo lėktuvus, neskraidyti pavojingoje teritorijoje, o savo lėktuvų turinčios oro bendrovės gali savo atsakomybe tęsti skrydžius.

Jo nuomone, situacijai stabilizuoti Ukraina turėtų sukurti laikiną specialų fondą ir suteikti oro bendrovėms atitinkamas valstybės garantijas.

Ukrainos draudikų asociacijos „Strachovoj biznes“ vadovas Viačeslavas Černiachovskis sakė, kad kalbama ne apie Ukrainos oro erdvės uždarymą skrydžiams, nes tokius sprendimus priima valstybė. Jo teigimu, klausimas tas, ar oro bendrovės rizikuos skraidyti be draudimo nuo karinių rizikų.

Dėl galimų susisiekimo oro keliu trikdžių Užsienio reikalų ministerija (URM) primygtinai ragina Lietuvos piliečius nevykti į Ukrainą, o šiuo metu Ukrainoje esančius Lietuvos piliečius – nedelsiant išvykti iš šalies.

„Prašome išlikti budriems, sekti naujienas, informuoti artimuosius apie savo buvimo vietą ir vadovautis oficialiomis Ukrainos valdžios bei Lietuvos Vyriausybės rekomendacijomis“, – pranešė URM.

Ministerija  atkreipia dėmesį, kad šiuo metu galioja rekomendacija nevykti ir į Baltarusiją.

URM teigimu, Ukrainoje esantys Lietuvos piliečiai turi nedelsiant užsiregistruoti ministerijos internetinėje svetainėje, kad prireikus būtų galima susisiekti dėl konsulinės pagalbos.

Lietuvos ambasada Ukrainoje ir toliau vykdo visas pagrindines funkcijas.

Kremliui gresia „neatidėliotinos“ sankcijos iš Vakarų sąjungininkų, jei Rusijos pajėgos įsiverš į Ukrainą, sekmadienį savo vizito į Kijevą ir Maskvą išvakarėse pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

„Karinė agresija prieš Ukrainą lems griežtas sankcijas, kurias mes kruopščiai paruošėme ir kurias galime nedelsiant įgyvendinti kartu su savo sąjungininkais NATO ir Europoje“, – sakė O.Scholzas.

Anksčiau šaltinis Vokietijos vyriausybėje teigė, kad įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos pasiekė „kritinį“ tašką.

Vakarams baiminantis Kremliaus invazijos į kaimyninę šalį, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „per artimiausias valandas“ kalbėsis su JAV vadovu Joe Bidenu, sekmadienį pranešė jo biuras.

„Per artimiausias valandas prezidentas V.Zelenskis saugumo situaciją ir dabartines diplomatines pastangas deeskaluoti situaciją aptars su JAV prezidentu J.Bidenu“, – „Facebook“ įraše pranešė Ukrainos lyderio atstovas spaudai Serhijus Nikiforovas.

Pokalbis tarp šalių lyderių rengiamas praėjus dienai po to, kai Baltieji rūmai pareiškė, kad per valandą trukusį J.Bideno ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbį telefonu nebuvo pasiekta jokio proveržio.

Vašingtonas penktadienį perspėjo, kad Rusija aplink Ukrainą subūrė pakankamai pajėgų, kad galėtų surengti puolimą „bet kurią dieną“.

Rusija neigia planuojanti invaziją į Ukrainą, bet nori, kad NATO nedelsiant reaguotų į jos reikalavimus dėl naujų saugumo garantijų.

Kremlius siekia, kad Aljansas atitrauktų savo pajėgas iš Rytų Europos ir pažadėtų niekada nesiplėsti į Ukrainą.

Tuo metu Vašingtonas atmeta šiuos reikalavimus, nors pabrėžia galimybę sudaryti naują Europos nusiginklavimo susitarimą su Maskva. JAV taip pat nori, kad Rusija atitrauktų savo pajėgas kaip geros valios gestą.

Maskva Vašingtono atsakymą vadina nepakankamu.

Skubių telefoninių konsultacijų ir susitikimų srautas iki šiol nesugebėjo atvėsinti vieno karščiausių nesutarimų tarp Vakarų ir Rusijos nuo Šaltojo karo laikų.

Rusija yra atsakinga už karo Ukrainoje grėsmę, sekmadienį pareiškė antrai kadencijai perrinktas Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris, Vakarams baiminantis galimo Kremliaus pajėgų įsiveržimo į kaimyninę šalį.

„Kyla karinio konflikto Rytų Europoje grėsmė ir Rusija yra atsakinga už tai“, – sakė F.-W.Steinmeieris.

Tuo metu šaltinis Vokietijos vyriausybėje kanclerio Olafo Scholzo vizito į Kijevą ir Maskvą išvakarėse sakė, kad įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos pasiekė „kritinį“ tašką.

„Mūsų susirūpinimas išaugo... Vertiname situaciją kaip labai kritinę, pavojingą“, – sakė jis.

Anksčiau sekmadienį F.-W.Steinmeieris buvo perrinktas antrai penkerių metų kadencijai šiame daugiausia reprezentaciniame poste. Nuo 2017 metų prezidento poste dirbantį 66 metų socialdemokratą F.-W.Steinmeierį parėmė didžioji dauguma specialaus Federalinio Susirinkimo delegatų.