„Abiejų šalių vadovai aptarė bendrą susirūpinimą dėl neprovokuojamo Rusijos pajėgų telkimo prie sienos su Ukraina“, – sakoma pranešime spaudai.
Be to, J. Bidenas ir jo kolega iš Suomijos „kalbėjo apie glaudžios Suomijos partnerystės su JAV ir NATO svarbą siekiant užtikrinti Šiaurės Europos saugumą“.
„Bidenas priminė Suomijos ir kitų Europos šalių teisę savarankiškai pasirinkti, kuriose saugumo sutartyse jos dalyvauja“, – pažymi Baltieji rūmai.
Suomijos prezidentas savo naujametinėje kalboje sakė, kad jo šalis, „be kita ko, tebeturi galimybę kreiptis dėl narystės NATO, jei pati taip nuspręstų“.
Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas praėjusią savaitę pareiškė, kad Suomija ir Švedija galėtų greitai prisijungti prie NATO, jei pateiktų prašymus dėl narystės.
J.Stoltenbergas paaiškino, kad Suomija ir Švedija yra artimos Aljanso partnerės, NATO ir šios šalys rengia bendrus mokymus. Be to, pasak generalinio sekretoriaus, šios šalys atitinka daugelį NATO standartų, turi gerai funkcionuojančias gynybos ir saugumo institucijas.
J.Stoltenbergas pridūrė, kad bet kokiu atveju Suomijos ir Švedijos prisijungimui būtų reikalingas politinis sprendimas – tiek šių valstybių, tiek 30 NATO narių.
Tuo metu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija negali dėti pastangų mažinti įtampą santykiuose su Vakarais skambant Aljanso pareiškimams apie jo būsimą plėtrą.
Pastaraisiais mėnesiais įtampa didėjo, Vakarams kaltinant Maskvą, kad ši ruošiasi surengti didelio masto puolimą prieš provakarietišką Ukrainą, prie kurios sienų sutelkta apie 100 tūkst. karių. Maskva savo ruožtu neigia, kad masinis karių telkimas aplink Ukrainą kelia grėsmę, ir sako, kad kariuomenės perkėlimas yra atsakas į Aljanso stiprinamas pajėgas netoli Rusijos sienų.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausybė praeitą mėnesį Vakarams pateikė virtinę reikalavimų – be kita ko, nepriimti naujų narių, tokių kaip Ukraina, Sakartvelas ar Suomija, taip pat apriboti pajėgų dislokavimą buvusių sovietinio bloko šalių, įstojusių į NATO po Šaltojo karo, teritorijoje.
Tuo metu Vakarai gina NATO „atvirų durų politiką“ potencialių būsimų narių atžvilgiu.
