Toks apibūdinimas, pirmą kartą J.Bideno išsakytas lygiai prieš metus, siutina Turkiją, kuri atsisako pripažinti 1915-1916 m. įvykdytas daugiau kaip milijono armėnų žudynes genocidu.
JAV prezidentas, kuris anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad Rusijos žiaurumai Ukrainoje prilygsta genocidui, vėl pavartojo šį terminą apibūdindamas armėnų žudynes per Pirmąjį pasaulinį karą.
„1915 m. balandžio 24 d. Osmanų imperijos valdžia Konstantinopolyje suėmė armėnų intelektualus ir bendruomenių lyderius. Taip prasidėjo armėnų genocidas – vienas didžiausių XX a. masinių žiaurumų“, – sakoma J.Bideno pareiškime.
Anot jo, „šiandien prisimename pusantro milijono armėnų, kurie buvo deportuoti, nužudyti ar išvežti į mirtį per naikinimo kampaniją, ir liūdime dėl tragiškos daugybės gyvybių netekties“.
JAV prezidentas paragino žmones išlikti „budrius prieš ardomąją visų formų neapykantos įtaką“, ir pakvietė amerikiečius „iš naujo įsipareigoti kalbėti garsiai ir stabdyti žiaurumus, kurie palieka pasauliui ilgalaikius randus“.
Skaičiuojama, kad 1915-1917 metais, byrant Osmanų imperijai, kuri įtarė krikščionių mažumą susimokius su priešininke Rusija Pirmojo pasaulinio karo metu, buvo nužudyta iki 1,5 mln. armėnų.
Iš Osmanų imperijos pelenų kaip pasaulietinė respublika iškilusi Turkija pripažįsta, kad galėjo žūti 300 tūkst. armėnų, tačiau griežtai atmeta, kad tai buvo genocidas.
Prieš metus J.Bidenas tapo pirmuoju pareigas einančiu JAV prezidentu, aiškiai įvardijusiu armėnų žudymą genocidu, tuo supykdydamas Ankarą.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas tokį žingsnį pavadino „nepagrįstu“ ir „destruktyviu“ bei įspėjo, kad Vašingtonas gali prarasti draugą svarbiame regione.
Įtempti dviejų NATO sąjungininkių santykiai pamažu stabilizavosi. Pernai birželį abiejų šalių lyderiai susitiko, o R.T.Erdoganas pasidžiaugė „nauja konstruktyvių ryšių su Vašingtonu era“.
Praėjusį mėnesį prezidentai kalbėjosi apie Turkijos tarpininkavimą dėl Rusijos ir Ukrainos karo.
