Tuo metu aukščiausi Pentagono pareigūnai palaiko atnaujintą diplomatijos siekį.
Situaciją regione penktadienį aptarę Rusijos ir Prancūzijos prezidentai Vladimiras Putinas bei Emmanuelis Macronas sutarė, kad situaciją regione reikia deeskaluoti, Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui raginant Vakarų lyderius vengti „panikos“.
Nei V.Putinas, nei jo kolegos Europoje ir Amerikoje iki šiol neatrodė pasirengę nusileisti kelias savaites trunkančioje krizėje tarp Rusijos ir Vakarų, kuri yra aršiausia per pastaruosius dešimtmečius.
Vis dėlto, pasak E.Macrono padėjėjo, V.Putinas per daugiau nei valandą trukusį pokalbį Prancūzijos lyderiui pasakė, kad „jokių puolimo planų neturi“.
Nepaisant to, J.Bidenas Vašingtone penktadienį pareiškė, kad netrukus išsiųs nedidelį skaičių JAV karių, kad sustiprintų NATO buvimą Rytų Europoje, mat įtampa regione išlieka.
JAV Senajame žemyne jau yra dislokavusi dešimtis tūkstančių karių, daugiausia – Vakarų Europoje.
Tuo metu Pentagone aukščiausi pareigūnai ragina sutelkti dėmesį į diplomatiją, sakydami, kad Rusija dabar turi pakankamai karių ir įrangos, kad galėtų kelti grėsmę visai Ukrainai.
JAV jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley perspėjo, kad Rusijos pajėgų plataus masto įsiveržimo į Ukrainą atveju nuostoliai būtų „siaubingi“ abiem pusėms.
„Jei tai būtų pradėta prieš Ukrainą, tai būtų reikšminga, labai reikšminga ir pareikalautų daug aukų“, – žurnalistams sakė M.Milley.
JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Austino teigimu, konflikto Ukrainoje vis dar galima išvengti.
„Konfliktas nėra neišvengiamas. Dar yra laiko ir erdvės diplomatijai“, – žurnalistams Pentagone sakė jis.
„Ponas Putinas taip pat gali pasielgti teisingai, – pridūrė Ll.Austinas. – Nėra jokios priežasties, kad ši situacija turėtų virsti konfliktu. Jis gali pasirinkti deeskaluoti padėtį. Jis gali įsakyti savo kariams pasitraukti.“
Skambutis „leido mums sutarti dėl deeskalavimo būtinybės“, per spaudos konferenciją žurnalistams sakė E. Macrono patarėjas. Pasak jo, V.Putinas „labai aiškiai pasakė, kad nenori konfrontacijos“ ir „sakė norintis tęsti derybas su Prancūzija ir mūsų sąjungininkais“.
Įvairialypė grėsmė
Nuo lapkričio Rusija pasienyje su Ukraina sutelkė daugiau nei 100 tūkst. karių. Jų papildomai taip pat sutelkta Baltarusijoje, kuri ribojasi su Ukraina.
Vakarai teigia, kad Rusija regione taip pat sukaupė daugiau oro ir jūrų pajėgų, sukurdama įvairialypę grėsmę, kokios nebuvo regėta nuo Šaltojo karo laikų.
Maskva reikalauja plačių saugumo garantijų, įskaitant tai, kad Ukrainai niekada nebūtų leista įstoti į NATO.
Dėl tų reikalavimų tebesitęsia intensyvios derybos, Vakarams perspėjant apie ilgalaikius padarinius, jei diplomatinės pastangos žlugs ir Rusija puls.
„Mums nereikia šios panikos“, – penktadienį Kijeve surengtoje spaudos konferencijoje užsienio žiniasklaidai sakė V.Zelenskis.
Jis atkreipė dėmesį į būtinybę „stabilizuoti“ ir taip nukentėjusią Ukrainos ekonomiką ir tvirtino, kad dabar nemato didesnės grėsmės nei per panašų Rusijos karių telkimą pernai pavasarį.
„Dėl visų šių signalų, kad rytoj bus karas, atsiranda signalų net iš gerbiamų valstybių vadovų, jie tiesiog sako, kad rytoj kils karas. Tai yra panika – kiek tai kainuoja mūsų valstybei?“ – klausė jis.
Vėliau šią savaitę britų premjeras Borisas Johnsonas turėtų kalbėtis su V.Putinu ir prisijungti prie Vakarų lyderių, raginančių jį atsitraukti nuo įtampos dėl Ukrainos eskalavimo.
B.Johnsonas „pakartos būtinybę Rusijai atsitraukti ir diplomatiškai įsitraukti, kai šią savaitę kalbės su prezidentu Putinu“, sakė premjero biuro atstovė, nenurodydama, kurią dieną įvyks jųdviejų pokalbis.
Kitą savaitę į Kijevą planuoja vykti Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis, kur suplanuoti susitikimai su prezidentu ir premjeru.
„Lenkija remia Ukrainą, siekiant užkirsti kelią Rusijos agresijai, – „Twitter“ įraše teigė Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Mulleris. – Darysime viską, kas įmanoma, kad išlaikytume taiką Europoje“.
Rusija skundžiasi, kad Vakarai „ignoruoja“ jos susirūpinimą
V.Putinas penktadienį E.Macronui pareiškė, kad Vakarų šalys ignoruoja Maskvos susirūpinimą dėl NATO plėtros, pranešė Kremlius.
„JAV ir NATO atsakymuose neatsižvelgiama į pagrindinius Rusijos nuogąstavimus – be kita ko, susijusius su NATO plėtros užkardymu ir atsisakymu dislokuoti smogiamąsias ginkluotės sistemas prie Rusijos sienų“, – sakė V.Putinas E.Macronui, remiantis Kremliaus paskelbtu pranešimu apie jųdviejų pokalbį telefonu.
V.Putinas taip pat sakė, kad JAV „ignoravo“ kitus svarbius Rusijos išsakytus susirūpinimą jai keliančius klausimus ir nesugebėjo paaiškinti, kaip būtų galima užtikrinti saugumą Europoje nepažeidžiant kitas šalis neraminančių momentų dėl gynybos.
Kremlius nurodė, kad abu lyderiai kalbėjosi ilgai, o V. Putinas pasakė E.Macronui, kad „atidžiai“ išnagrinės JAV ir NATO atsakymus, o „po to nuspręs dėl savo tolesnių veiksmų“.
Jungtinės Valstijos ir NATO anksčiau šią savaitę pateikė rašytinius atsakymus į didelio masto saugumo reikalavimus, kuriuos joms iškėlė Rusija.
Tebetvyrant įtampai, Rusija penktadienio vakarą paskelbė įtraukusi daugiau ES pareigūnų į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į šalį, sąrašą, sakydama, kad jie yra atsakingi už „antirusišką politiką“.
Grėsmė dujotiekio linijai
V.Putino ir E.Macrono telefoninis skambutis įvyko po šią savaitę Paryžiuje surengtų Rusijos ir Ukrainos derybų, kurioms tarpininkavo Prancūzija ir Vokietija. Jų metu buvo priimtas bendras pareiškimas, kuriuo įsipareigojama išsaugoti paliaubas Rytų Ukrainoje.
Taip pat sutarta vasarį Berlyne surengti naujas derybas.
„Atsižvelgiant į Paryžiuje vykusio susitikimo rezultatus, pasitvirtino nuotaikos tolesniam Rusijos ir Prancūzijos darbui šiuo formatu“, – pareiškė Kremlius.
Kartu su diplomatija Vakarai sustiprino savo įspėjimus griežtai reaguoti į invaziją.
Vašingtonas ir Berlynas perspėjo, kad ant kortos – dujotiekis „Nord Stream 2“, skirtas padvigubinti Rusijos gamtinių dujų tiekimą Vokietijai.
M.Milley teigimu, dėl sukelto karo nukentėtų pati Rusija.
„Jei Rusija pasirinks pulti Ukrainą, tai neatsieis ne pasekmių, kalbant apie aukas ar kitus reikšmingus padarinius“, – sakė jis.
