Kalbėdamas po savo pirmo NATO viršūnių susitikimo, kuriame dalyvavo kaip JAV prezidentas, J.Bidenas sakė: „Nesiekiu konflikto su Rusija, bet mes atsakysime, jeigu Rusija tęs savo žalingus veiksmus.“
J.Bidenas taip pat pavadino V. Putiną „kietu“ ir „vertu priešininku“ prieš nekantriai laukiamą pirmąją tiesioginę jų akistatą trečiadienį Ženevoje.
Įspėjimas Kremliaus šeimininkui nuskambėjo J.Bidenui stengiantis atkurti Vašingtono ryšius su sąjungininkėmis po ketverių transatlantinės įtampos temdytų jo pirmtako Donaldo Trumpo prezidentavimo metų.
Paraginti J.Bideno, NATO lyderiai sutarė drauge kovoti su agresyvios Kinijos politikos keliamais „sisteminiais iššūkiais“, Aljansui formuojant savo naują požiūrį į Pekiną.
Vis agresyvesni Kinijos veiksmai plėtojant branduolinį arsenalą, taip pat kosminius pajėgumus ir kibernetines kovos priemones kelia grėsmę tarptautinei tvarkai, nurodė lyderiai pareiškime.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad sąjungininkės sieks bendradarbiauti su Kinija sprendžiant tokius tarptautinius klausimus kaip klimato kaita. Tai daryti ragina Europos sostinės.
Tačiau, atsižvelgdamas į augantį Vašingtono susirūpinimą, J.Stoltenbergas įspėjo: „Auganti Kinijos įtaka ir tarptautinė politika kelia iššūkių Aljanso saugumui.“
„Lyderiai sutarė, kad turime spręsti tokius iššūkius drauge, kaip Aljansas, ir mums reikia bendradarbiauti su Kinija, siekiant ginti mūsų saugumo interesus“, – kalbėjo NATO vadovas.
Viršūnių susitikimo komunikate lyderiai nurodė Rusijai, kad greito sugrįžimo prie normalių santykių nebus.
Rusijos pajėgų telkimas ir provokacinis elgesys prie NATO rytinių sienų „kelia vis didesnę grėsmę euroatlantinės zonos saugumui ir prisideda prie nestabilumo šalia NATO sienų ir kitur“, – rašoma komunikate.
„Tinkama pusiausvyra“
Kinijos klausimu J.Bidenas tęsia savo pirmtako D.Trumpo pradėtą darbą, ragindamas NATO skirti daugiau dėmesio Pekinui. Tačiau sąjungininkės Europoje nerimauja, kad dėl to gali būti nukreiptas dėmesys nuo pagrindinio Aljanso prioriteto – Rusijos.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė, kad Aljanso narėms nereikėtų „pervertinti“ Pekino keliamų grėsmių.
„Turime rasti tinkamą pusiausvyrą, – kalbėjo ji. – Kinija yra varžovė daugeliu klausimu, tačiau tuo pat metu daugeliu klausimų ji yra partnerė.“
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas savo ruožtu sakė, kad NATO neturėtų per daug dekoncentruotis.
„NATO yra karinė organizacija, mūsų santykių su Kinija klausimas nėra vien karinis“, – sakė jis ir pridūrė, kad Kinija „neturėtų nukreipti mūsų dėmesio nuo esminių NATO uždavinių“.
Afganistanas
Viršūnių susitikime lyderiai taip pat aptarė skubaus NATO pajėgų pasitraukimo iš Afganistano užbaigimą, J.Bidenui balandį netikėtai paskelbus, kad visi amerikiečių kariai paliks šią šalį iki rugsėjo 11 dienos.
J.Bidenas su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu aptarė Ankaros pasiūlymą palikti šalyje karių saugoti Kabulo oro uosto, su sąlyga, kad JAV suteiks paramą.
R.T.Erdoganas nurodė, kad tvirtas susitarimas šiuo klausimu nepasiektas, taip pat nepadaryta pažangos sprendžiant opų ginčą dėl Ankaros sprendimo įsigyti iš Maskvos pažangių oro erdvės gynybos sistemų S-400, kurios, Vašingtono teigimu, kelia grėsmę NATO gynybai.
Tačiau Turkijos prezidentas pabrėžė, kad jo derybos su J.Bidenu buvo „vaisingos ir nuoširdžios“.
Baigiamajame NATO viršūnių susitikimo pareiškime neužsimenama apie Turkijos vaidmenį užtikrinant tarptautinio Kabulo oro uosto saugumą, tačiau pabrėžiama, jog Aljansas toliau skirs lėšų, kad oro uostas neužsidarytų.
Pirmadienio viršūnių susitikime daugiausiai dėmesio buvo skirta pastangoms nubrėžti Aljanso ateities gaires, uždegant žalią šviesą 2030 metų reformų planui. Šia iniciatyva siekiama įpūsti naujos gyvybės Aljansui, Prancūzijos prezidentui E.Macronui 2019 metais įspėjus, kad NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“.
Sąjungininkės patvirtino naują kibernetinės gynybos politiką ir pirmą kartą sutarė, kad Šiaurės Atlanto sutarties 5-ajame straipsnyje numatytas kolektyvinės gynybos principas bus taikomas ir reaguojant į atakas kosmose.
Jos taip pat patvirtino įsipareigojimą didinti Aljanso biudžetą ir bendro finansavimo lėšas, tačiau daugiau detalių kol kas nežinoma, Prancūzijai ir kitoms šalis pasisakius prieš išlaidų didinimą.
