J.Bidenas trečiadienį pareiškė, kad tikisi iki penktadienio paskelbti apie aukšto lygio derybas, kuriose „būtų aptariami Rusijos nerimo, susijusio su NATO, ateitis“.
Anot JAV prezidento, per pokalbius būtų ieškoma atsakymo į klausimą, „ar galime, ar ne, rasti kokį nors susitarimą, susijusį su temperatūros palei Rytų frontą sumažinimu“.
Galiausiai J.Bidenas pridūrė, kad norėtų, jog tokiose derybose dalyvautų ne tik JAV ir Rusija, bet ir „dar mažiausiai keturi dideli mūsų NATO sąjungininkai“. Konkrečių valstybių jis neįvardijo, bet tikėtina, kad jos būtų Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzija ir – greičiausiai – Italija.
Būtent su šių šalių lyderiais J.Bidenas kalbėjosi ir prieš pokalbį su V.Putinu, ir jau po jo – derinama Vakarų žinia Rusijai.
J.Bideno žodžiai, kuriais jis išsakė idėją su Rusija kalbėtis ne vien apie Ukrainą, bet apie NATO veiklą visoje Rytų Europoje, jau dabar toli gražu nėra sveikinami regione.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas Nerijus Maliukevičius 15min teigė, kad tokias derybas ir būtent tokį jų formatą galima laikyti „nedidele Kremliaus pergale“ – jo manymu, Vašingtonas „galbūt nesupranta“, kad varo pleištą tarp sąjungininkų.
Karybos apžvalgininkas dr. Egidijus Papečkys nesutinka, kad galima kalbėti apie nuolaidą Kremliui, ir nesureikšmina idėjos su Rusija kalbėtis tik kai kurioms NATO narėms: „Aljansas jau yra didelis – rasti absoliučiai vieningą poziciją nėra lengva.“
