Nepaisydamas tradicinio sąjungininko Vašingtono ir savo paties kabineto spaudimo, J.Bolsonaro nusprendė neatšaukti susitikimo su Rusijos kolega Vladimiru Putinu, teigdamas, kad šis vizitas skirtas pastangoms išplėsti prekybos santykius.
Kraštutinių dešiniųjų lyderis, kartais vadinamas „atogrąžų Trumpu“, atmetė nuogąstavimus, kad V.Putinas gali bandyti pavaizduoti šia kelione kaip didžiausios Lotynų Amerikos šalies, nenuolatinės JT Saugumo Tarybos narės, paramą dėl Ukrainos.
Tačiau abiejų prezidentų susitikimas, turintis įvykti trečiadienį, J.Bolsonaro gali tapti diplomatiniu minų lauku, jei tema nukryps nuo dvišalių ryšių klausimo.
„Laikas pasirinktas siaubingai“, – pabrėžė Brazilijoje įsikūrusio Getulio Vargaso fondo politinis analitikas Guilherme Casaroesas.
„Nežinome, kas nutiks. Prie [Rusijos ir Ukrainos] sienos padėtis tampa vis labiau įtempta“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.
Maskva kvietimą atvykti vizito išsiuntė lapkričio pabaigoje, kai įtampa dėl Ukrainos jau buvo pradėjusi didėti.
J.Bolsonaro sutiko ir nusprendė suderinti savo kelionę su vizitu pas kitą ultradešiniųjų lyderį Viktorą Orbaną Vengrijoje, kur brazilų prezidentas lankysis ketvirtadienį.
Nuo to laiko konfrontacija dėl Ukrainos tik paaštrėjo, o Europa susidūrė su realia karo grėsme.
„JAV labai spaudė Braziliją atšaukti kelionę, – sakė San Paulo universiteto tarptautinių santykių profesorius Felipe Loureiro.
Tačiau, eksperto teigimu, atšaukus kelionę dabar, būtų pasiųstas signalas, kad „Brazilija yra JAV marionetė“, o V.Putinas „tikrai supyktų“.
Šeštadienį duodamas interviu radijui J.Bolsonaro vėl tvirtino, kad išvyks vizitą, nepaisydamas grėsmės, kad netrukus gali kilti karas.
„Prašome Dievo, kad pasaulyje viešpatautų taika mūsų visų labui“, – pabrėžė J.Bolsonaro.
