„Tai yra didžiausia Rusijos kariuomenės dislokacija prie Ukrainos sienų“, – žurnalistams sakė J.Borrellis po derybų, kuriose dalyvavo Ukrainos užsienio reikalų ministras, tačiau nenurodė šio skaičiaus šaltinio.
„Akivaizdi tolesnio eskalavimo rizika“, – perspėjo jis.
Įtampa išaugo dėl Rusijos kariuomenės telkimo palei savo kaimynės sienas ir aneksuotame Kryme, o Rytų Ukrainoje intensyvėjantys Kijevui ištikimų pajėgų susirėmimai su Maskvos palaikomais separatistais pakurstė nuogąstavimus dėl naujo intensyvių kovų protrūkio.
Rusų kariuomenė tvirtina, kad vykdo pratybas savo pasienyje, reaguodama į, Maskvos teigimu, „Rusijai grėsmę keliančius“ NATO veiksmus.
Gynybos ministras Sergejus Šoigu praėjusią savaitę pareiškė, kad „į rajonus prie vakarinės Rusijos sienos karinėms pratyboms sėkmingai dislokuoti du kariuomenės ir trys desantiniai daliniai“, ir sakė, jog pratybos pasibaigs „per dvi savaites“.
Ukraina siekia, kad Vakarai suteiktų jai praktiškesnės paramos, nes ji nori atgrasyti Maskvą nuo tolesnės agresijos.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį per ES užsienio reikalų tarybos posėdį paragino Bendriją imtis sektorinių sankcijų prieš Rusiją, siekiant užkirsti kelią jai toliau eskaluoti padėtį Ukrainos rytuose.
„Esminis elementas: naujo sektorinių sankcijų paketo parengimas. Individualių [sankcijų] jau nepakanka“, – sakė jis.
Tačiau J.Borrellis sakė, kad šiuo metu naujos sankcijos nesvarstomos.
Ukraina kovoja su prorusiškais separatistais šalies rytinėje dalyje nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymą.
Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją remiant separatistus kariais ir ginklais. Maskva kaltinimus neigia.
Ilgai rusenantis konfliktas Ukrainoje jau nusinešė daugiau nei 13 tūkst. gyvybių. Pastaruoju metu atsinaujinę reguliariai vykstantys susirėmimai kelia grėsmę pernai sudarytam paliaubų susirėmimui.
Vėliau pirmadienį Kijeve turi įvykti vadinamojo „Normandijos ketverto“ – Ukrainos, Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos – lyderių patarėjų derybos.
