„Čia visų pirma esame, kad dar kartą patvirtintume Europos Sąjungos visišką paramą Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, – per bendrą spaudos konferenciją su ukrainiečių užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba sakė J.Borrellis, apsilankęs prie kontaktinės linijos tarp Kijevo vyriausybės ir prorusiškų separatistų kontroliuojamų teritorijų Rytų Ukrainoje.
„Bet kokia karinė agresija prie Ukrainą sukels keblių pasekmių ir itin brangiai kainuos“, – ES diplomatijos vadovas kalbėjo Luhansko Stanycios miestelyje rytinėje Luhansko srityje.
„Ir mes koordinuojame veiksmus su JAV, NATO ir kitais bendraminčiais partneriais, kad dirbtume siekdami deeskalavimo“, – pridūrė jis.
J.Borrellis tapo pirmuoju ES užsienio politikos vadovu, aplankiusiu Rytų Ukrainą nuo karo šiame regione pradžios prieš beveik aštuonerius metus. Jis sakė norįs tokiu būtu atkreipti dėmesį į „sugriautus likimus“ ir „suskaldytas šeimas“.
Pasak Europos diplomato, laikas tam tinkamas, nes „geopolitinis paveikslas labai sparčiai keičiasi, ir konfliktas prie Ukrainos sienų gali netrukus pagilėti“.
Bendras tikslas – deeskaluoti krizę
Rusija prie sienos su Ukraina yra sutelkusi dešimtis tūkstančių karių, todėl Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose nuogąstauja, kad Ukrainą gali apimti platesnio masto karas.
D.Kuleba sakė, jog džiaugiasi, kad ES užsienio politikos vadovas turėjo galimybę aplankyti karo zoną ir „pamatyti šio konflikto padarinius savomis akimis“.
Pasak jo, Ukraina ir Europos Sąjunga turi bendrą tikslą – „deeskaluoti padėtį diplomatinėmis priemonėmis, kad Maskva sumažintų įtampą ir atsisakytų agresyvių ketinimų“.
„Europos Sąjunga stovi petys į petį su Ukraina, priešindamasi Rusijos agresyviai politikai“, – kalbėjo ukrainiečių užsienio reikalų ministras.
Konfliktas Rytų Ukrainoje, įsiplieskęs tuojau po Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos, iki šiol nusinešė daugiau kaip 13 tūkst. žmonių gyvybių.
Kijevas ir Vakarų šalys kaltina Kremlių kurstant separatistų sukilimą, nors Maskva tai nuolat neigia.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taip pat neigia planuojantis pulti kaimyninę šalį ir tvirtina, kad kariuomenės judėjimas tėra skirtas sustiprinti Rusijos apsaugą nuo artėjančių Vakarų šalių pajėgų.
Gruodžio viduryje Rusija paskelbė NATO bei Jungtinėms Valstijoms adresuotus plačius saugumo reikalavimus ir paragino JAV vadovaujamą NATO nepriimti naujų narių bei nesteigti karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse.
Jungtinės Valstijos savo ruožtu atmetė, anot jų, Kremliaus užmojį diktuoti nepriklausomų valstybių ateitį. Vašingtonas perspėjo, jog jeigu Maskva pasiųstų savo pajėgas į Ukrainą, Rusija sulauktų itin skaudžių ekonominių sankcijų iš JAV ir Europos Sąjungos sostinių.
Jokių derybų be ES ir Ukrainos
Ateinantį sekmadienį Ženevoje prasidės aukšto lygio derybos, per kurias JAV ir Rusijos pareigūnai mėgins deeskaluoti padėtį.
Tačiau Briuselis baiminasi būsiantis paliktas nuošalyje, Vašingtonui ir Maskvai derantis dėl jėgų pusiausvyros Europoje.
„Dviejų didžiųjų galybių įtakos sferų suvaržymai“ nebeturėtų būti taikomi mūsų laikais, trečiadienį pabrėžė J.Borrellis.
„Europoje nebus saugumo be saugumo Ukrainoje. Ir aišku, kad bet kokioje diskusijoje dėl Europos saugumo privalo dalyvauti ES ir Ukraina“, – pridūrė jis
JAV prezidento Joe Bideno administracija stengėsi nuraminti sąjungininkus Europoje, kad visi sprendimai bus glaudžiai su jais derinami, ir atmetė pareiškimus, kad Europai nedalyvaujant gali būti siekiama susitarimo dėl žemyno saugomo, panašaus į kokį nors Šaltojo karo laikų sandorį.
JAV užsienio reikalų sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį surengė telefoninę konferenciją su septynių rytinių ES narių užsienio reikalų ministrais.
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai Europoje grasino įvesti Rusijai griežtas ekonomines sankcijas, jeigu Maskva pradėtų puolimą prieš Ukrainą.
