„Tai proga, kurios negalime praleisti“, siekiant atgaivinti 2015 metais sudarytą Bendrą išsamių veiksmų planą (JCPOA), per vaizdo konferenciją žurnalistams sakė J.Borrellis.
Ši paktas beveik žlugo ankstesnio JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai prieš trejus metus vienašališkai iš jo išvedus savo šalį ir sugrąžinus Iranui skaudžias sankcijas. Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija dėjo itin daug pastangų išgelbėti susitarimą ir sveikina dabartinio amerikiečių lyderio Joe Bideno norą sugrįžti prie susitarimo.
„Būdamas JCPOA koordinatorius, esu įsitikinęs, kad turime diplomatinės erdvės, diplomatinę galimybę užmegzti dialogą“, atitinkantį J.Bideno užsibrėžtus tikslus, pabrėžė J.Borrellis.
„Turime pasinaudoti šia galimybe ir sutelkti dėmesį į sprendimus, kad JCPOA sugrįžtų į savo vėžes, kad visi [vykdytų] savo įsipareigojimus“, – pridūrė jis.
Teheranas šią savaitę faktiškai paskelbė Vašingtonui ultimatumą: pareikalavo per tris mėnesius atšaukti sankcijas, o kitu atveju pagrasino ištrinti filmuotą medžiagą iš branduolinių objektų. Šiitiška respublika iš dalies apribojo savo veiklos stebėjimą, kuris, ES teigimu, būtinas norint įsitikinti, kad Iranas savo branduolinę programą naudoja tik taikiems tikslams.
Jungtinių Tautų Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) taip pat pranešė, kad Iranas iki vasario 16 dienos papildė savo atsargas 17,6 kg urano, prisodrinto iki 20 proc. grynumo – gerokai viršijant 3,67 proc. ribą, numatytą JCPOA.
Pasak J. Borrellio, vėliausi Irano žingsniai „kelia didelį nerimą“.
