Patys lyderiai apie galimus konkrečius kandidatus į keturis pagrindinius ES institucijų vadovų postus tiesiai nekalba, nors spauda, žinoma, mini įvairias pavardes, tarp jų – ir antrąją kadenciją baigiančios Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės.
Tarkime, Nyderlandų premjeras Markas Rutte, kaip ir nemažai kitų šalių vadovų, pabrėžė, kad siekia kalbėtis ne apie pagrindinius postus, o apie būsimosios Europos Komisijos (EK) prioritetus – strateginės darbotvarkės nustatymą, tvarumą ir kovą su klimato kaita.
Akivaizdu, kad svarbiausi sprendimai bus priimti birželį, kai laukia dar vienas Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimas.
Kita vertus, dabartiniam EVT pirmininkui Donaldui Tuskui jau suteiktas mandatas konsultuotis su ES šalimis narėmis ir Europos Parlamentu (EP) dėl būsimųjų Bendrijos vadovų. D.Tusko pasisakymų dabar laukiama labai atidžiai – ir kelių minčių jau sulaukta.
Nori bent dviejų moterų
Pasak ES diplomatų, D.Tuskas ilgainiui – žinoma, po užtruksiančių konsultacijų – sudarys trumpą kandidatų į visus keturis postus sąrašą.
Reikia naujo EK pirmininko, naujo EVT vadovo, naujo EP pirmininko ir ES užsienio politikos vadovo. Dabar šias pareigas atitinkamai eina Jeanas-Claude'as Junckeris, pats D.Tuskas, Antonio Tajani ir Federica Mogherini.
Šiemet bus paskirtas ir naujas Europos centrinio banko pirmininkas, tačiau šiuo atveju procedūra atskira – jokios politikos negali būti siekiant išvengti klausimų dėl banko nepriklausomybės.
Diskutuojant dėl kandidatų svarbu išlaikyti geografinį balansą, pasistengti padalinti atsakomybę tarp didžiųjų ir mažųjų ES šalių narių, atsižvelgti į demografiją, politinę priklausomybę bei lyčių balansą.
O pastarasis punktas, regis, svarbus pačiam D.Tuskui. Jis pripažino, kad „realiame pasaulyje tobulą balansą užtikrinti sunku“, bet pridūrė, esą lyčių balansas yra labai svarbus faktorius.
„Lyčių balansas nėra ne vien mano lūkestis – labai matoma dauguma irgi nori moterų svarbiausiuose ES postuose. Reikia mažiausiai dviejų moterų, jei tai įmanoma“, – pareiškė D.Tuskas.
Kiti ES diplomatai „EURACTIV“ irgi tvirtino, kad lyčių balansas bus labai svarbus derybose dėl postų. Vienas diplomatas teigė esąs tikras, kad bent jau EK tikrai vadovaus „ji“.
Favoritė – danė eurokomisarė?
Žinoma, tokios kalbos gali reikšti, kad įtakingų moterų šansai užimti svarbius postus ES institucijose didėja. Daugiausiai šiuo metu kalbama apie ES konkurencijos komisarę, liberalų atstovę iš Danijos Margrethe Vestager.
Juolab kad liberalių partijų atstovai, EP įeisiantys į Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) frakciją, per rinkimus pasirodė išties gerai ir gali turėti įtakos daugumos formavime parlamente.
Dar minima laikinoji Tarptautinio valiutos fondo direktorė Christine Lagarde ir Pasaulio banko generalinė direktorė Kristalina Georgieva. Žinoma, ir D.Grybauskaitė – tik labiau kaip kandidatė ne į EK pirmininko, o į EVT vadovo pareigas.
Pati Lietuvos prezidentė antradienį LRT teigė, kad diskusijos dėl jos galimybės vadovauti ETV ankstyvos, esą diskusijos vyksta tarp partijų. Tiesa, paprastai EVT pirmininką skiria patys ES šalių lyderiai.
Manevruose dėl EK, tiesa, situacija kitokia. EP frakcijos, regis, nusiteikusios vaidinti pagrindinį vaidmenį skirstantis postus – pavyzdžiui, Europos liaudies partijos (EPP) frakcija vyriausiaisiais derybininkais paskyrė Kroatijos ir Latvijos premjerus.
Dėliojant atskirų ES šalių narių favoritus į vienus ar kitus postus Lietuvos pozicija apžvalgininkų kol kas pateikiama kaip „neaiški“.
ALDE vardu derasi Nyderlandų ir Belgijos vyriausybių atstovai, o socialdemokratams procese atstovauja Ispanijos ir Portugalijos ministrai pirmininkai. Ironiška, bet tai reiškia, kad derybose nedalyvauja nė viena moteris.
D.Grybauskaitė, kaip ir išrinktasis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda – nepartiniai. Būtent todėl dėliojant atskirų ES šalių narių favoritus į vienus ar kitus postus Lietuvos pozicija apžvalgininkų kol kas pateikiama kaip „neaiški“.
>>>
Derybos greičiausiai bus nelengvos. Dar gerokai prieš EP rinkimus įsibėgėję ginčai, ar tik EP frakcijų kandidatai gali būti skiriami EK pirmininku, nė nemano liautis – tokia idėja vadinama „Spitzenkandidaten“ procesu.
D.Tuskas jau priminė, kad ES šalių narių lyderiai dar 2018-ųjų vasarį numarino tokio proceso automatiškumą: „Nuo pradžių buvo aišku, kad įsipareigojimai pagal ES sutartį svarbesni nei politinės idėjos ir sumanymai.“
Didžiausias „Spitzenkandidaten“ proceso oponentas – centristas Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
„Pagal sutartis ne Europos Parlamentas siūlo ir nominuoja kandidatus. Tai Tarybos (EVT, – red.) kompetencija“, – tikino E.Macronas, kurio vyriausybė varžosi dėl įtakos ES su Vokietija ir jos kanclere Angela Merkel.
A.Tajani: „Mes giname ne asmenį, o principą. Jei negerbtume „Spitzenkandidaten“ proceso, negerbtume ir ES šalių piliečių.“
Pastaroji atsargesnė: „Manau, kad „Spitzenkandidaten“ procesas turi ateitį, negalima jo riboti. Jis galbūt galėtų veikti net transnacionaliniu pagrindu.“
Ar kvepia tarpinstituciniu konfliktu tarp EVT ir EP? D.Tuskas tikina, kad ne: „Norime kuo geriau sutarti su Europos Parlamentu.“
Tačiau EP pirmininkas A.Tajani aršiai gina procesą. „Mes giname ne asmenį, o principą. Jei negerbtume „Spitzenkandidaten“ proceso, negerbtume ir ES šalių piliečių“, – paaiškino italas, pridūręs, kad šiam procesui naudingas ir faktas, jog rinkėjai per šiuos EP rinkimus buvo kaip niekada aktyvūs.
A.Tajani – kairysis, kaip ir Portugalijos premjeras Antonio Costa. Šis irgi įliejo žibalo į ugnį pažerdamas kritikos EPP kandidatui į EK pirmininkus Manfredui Weberiui – esą pastarajam trūksta patirties tiek nacionaliniu, tiek europiniu lygiu.
„Spitzenkandidaten“ procesas pirmą kartą buvo pritaikytas 2014 metais, kai EPP į EK pirmininkus nominavo savo frakcijos kandidatą J.C.Junckerį.
