J.Guaido teigimu, trečiadienio demonstracija prieš N.Maduro valdymą bus „didžiausia Venesuelos istorijoje“.
„Raginu ginkluotąsias pajėgas tęsti savo dalyvavimą operacijoje „Laisvė“. Rytoj, gegužės 1-ąją, tęsime (protestą) visoje Venesueloje, būsime gatvėse“, – pareiškė opozicijos lyderis vaizdo kreipimesi, kuris antradienio vakarą buvo paskelbtas socialiniuose tinkluose.
Sostinėje Tarptautinės darbo dienos protestą rengia ir N.Maduro.
Nors J.Guaido planas pademonstruoti augančią kariškių paramą jam, regis, buvo gerai suplanuotas, antradienį Venesuelos sostinėje įsiplieskė riaušės, o rytinėje Karakaso dalyje buvo matyti kylantys juodų dūmų stulpai.
Antradienio vakarą N.Maduro pareiškė „įveikęs“ perversmą ir pasveikino savo ginkluotąsias pajėgas, „nugalėjusias šią nedidelę grupę, kuri siekė skleisti smurtą per pučistinius susirėmimus“.
„Jie neliks nenubausti“, – sakė N.Maduro, kurio kreipimasis buvo transliuojamas per radiją ir televiziją.
„(Prokurorai) pradės baudžiamąjį persekiojimą už sunkius nusikaltimus, padarytus prieš konstituciją, įstatymo viršenybę ir teisę į taiką“, – kalbėjo prezidentas.
Vis dėlto J.Guaido paramą išreiškė Jungtinės Valstijos. Šalies prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, kad Vašingtonas palaiko venesueliečius ir jų „laisvę“.
Opozicijos lyderis J.Guaido savo šalininkus į gatves išeiti paragino ankstų antradienį paskelbęs vaizdo įrašą, kuriame jis pirmąkart buvo apsuptas ginkluotų karių.
J.Guaido sakė, kad jis ištisus mėnesius ragino karius prisijungti prie jo siekio nuversti N.Maduro. 35-erių Nacionalinio Susirinkimo lyderis buvo nufilmuotas prie La Karlotos oro pajėgų bazės.
Tame vaizdo įraše J.Guaido taip pat matomas su aktyvistu Leopoldo Lopezu, kurį, opozicijos lyderio teigimu, kariškiai išvadavo iš daug metų trukusio namų arešto.
J.Guaido tvirtino, kad visa tai yra galutinė N.Maduro nuvertimo „operacijos“ stadija, ir išreiškė įsitikinimą, kad prezidento nušalinimas yra „negrįžtamas procesas“.
„Pademonstravome, kad yra karių, norinčių ginti konstituciją, ir jų yra daug daugiau“, – teigė opozicijos lyderis antradienį.
„Plieniniai nervai“
N.Maduro sau ištikimas pajėgas ragino pademonstruoti „plieninius nervus“, ir kariai antiriaušinėmis priemonėmis, šarvuočiais ir vandens patrankomis bandė išvaikyti demonstrantus.
Į minią įsirėžus šarvuočiams, keli protestuotojai buvo sužeisti. Riaušininkai vėliau užtvėrė greitkelį autobusu ir jį padegė.
Šalia sraigtasparnių angaro, į kurį demonstrantams buvo pavykę trumpam užeiti, į dangų kilo juodų dūmų stulpas.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas kreipėsi į abi puses ragindamas vengti smurto.
Tuo metu Venesuelos kariuomenės vadas ir gynybos ministras Vladimiras Padrino išvakarėse paskelbė griežtą perspėjimą apie galimą „kraujo praliejimą“, už kurį, jo teigimu, atsakinga bus laikoma opozicija.
Kiek vėliau V.Padrino pranešė, kad vienas kariuomenės pulkininkas buvo pašautas į kaklą per susirėmimus Karakase.
Medikai pranešė, kad sostinėje buvo sužeisti mažiausiai 69 žmonės, du iš jų turi šautinių žaizdų.
Be kita ko, žmogaus teisių nevyriausybinė organizacija „Provea“ pasmerkė vieno demonstranto žūtį šiaurinėje Aragvos valstijoje.
Jungtinės Valstijos savo ruožtu paragino Venesuelos kariuomenę apsaugoti žmones ir paremti „legitimias institucijas“, įskaitant opozicijos kontroliuojamą Nacionalinį Susirinkimą.
JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo televizijai CNN sakė manantis, jog N.Maduro buvo pasirengęs bėgti į savo sąjungininkę Kubą, tačiau jį esą perkalbėjo Rusija. Kiek vėliau šį teiginį N.Maduro paneigė.
Vėlyvą antradienį per susitikimą su verslininkais Vašingtone M.Pompeo išreiškė viltį, kad artimiausiomis dienomis N.Maduro visgi nuspręs išvykti iš savo šalies.
„Turiu pasakyti, kad rytoj bus nauja diena. Galimybė (laimėti) Venesuelos demokratijai, esu tikras, išliks“, – teigė JAV valstybės sekretorius.
Pagrindinė N.Maduro sąjungininkė ir kreditorė Maskva antradienį apkaltino J.Guaido „kurstant konfliktą“ naftos turtingoje Venesueloje.
Opozicijos lyderio veiksmus smerkė ir kairuoliškos N.Maduro sąjungininkės Lotynų Amerikoje – Bolivija ir Kuba.
D.Trumpas savo ruožtu pagrasino Havanai paskelbti „visišką embargą“ ir griežtesnių sankcijų, jei ji nenutrauks savo karinės paramos Karakasui.
Europos Sąjunga antradienį paragino laikytis „kuo didesnio santūrumo“ Venesuelos krizėje ir pareiškė, kad Bendrija „tvirtai palaiko Venesuelos žmones ir legitimius demokratinius siekius“.
