Rusijai pradėjus galingą Soledaro puolimą, V.Zelenskis giria jo gynėjus

Rusijos pajėgos sutelkė didžiules pastangas, kad šturmuotų Soledarą Donecko srityje, tačiau miestas laikosi. Vis dėlto pranešama, kad iš Soledaro infrastruktūros beveik nieko neliko. 

Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka televizijai sakė, kad po pietų Bachmuto kryptimi prasidėjo dar žiauresni mūšiai. Karščiausias taškas dabar yra būtent Soledaras. 

„Kaip žinote, priešas labai daug dėmesio sutelkė būtent į Soledaro miestą. Nuo penktadienio labai padaugėjo ypač PMC užpuolimo grupių. Tačiau (ukrainiečių – red.) kovotojai laiko miestą ir rusams pridaro tokių pralaimėjimų, kad iš tikrųjų priešas vaikšto ant savo samdinių lavonų ir bando patekti į miestą. Tačiau įnirtingiausi mūšiai tęsiasi ir tai rodo, kad miestas yra ukrainietiškas. Ji laikosi mūsų gynėjų dėka“, – pabrėžė P.Kyrylenka.

Pasak jo, visos okupantų skleidžiama dezinformacija, pradedant nuo praėjusios savaitės pabaigos, kad neva miestas jau po jų vėliava, kad jie įžengė į vidų ir juda toliau, yra netiesa.

„Tačiau tiesa yra ta, kad karščiausias taškas yra būtent Soledaras, iš kurio infrastruktūros beveik nieko neliko. Ten yra tik tie įtvirtinimai, minos, į kuriuos bando patekti priešas. Tačiau vadai apie tai žino. Vadovybė yra čia, vietoje, imtasi visų būtinų priemonių – nuo persigrupavimo iki papildomų pajėgų papildymo. Prireikus bus pridėtos papildomos pajėgos“, – apibendrino Donecko srities karinės administracijos vadovas.

Pirmadienį Rusijos okupantai smogė Kramatorskui Donecko srityje, žuvo du žmonės.

Apie tai pranešė Ukrainos prezidento kanceliarija. Taip pat buvo paskelbtos nuotraukos iš atakos vietos. Juose matomas raketos krateris, ugnis ir destrukcija.

„Raketų smūgis miestui. Raketos atsitrenkė į važiuojamąją dalį ir automobilį su žmonėmis. Žuvo 2 automobilyje buvę žmonės“, – sakoma pranešime. 

Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka sakė, kad okupantai raketomis smogė Kramatorskui ir Konstantynivkai.

„Kostiantynivkoje raketos nukrito už miesto ribų – niekas nebuvo sužeistas. Kramatorske – Oleksos Tichoho gatvėje nukentėjo lengvasis automobilis, sudegė lengvasis automobilis. Pirminiais duomenimis, žuvo du jame buvę žmonės“, – rašė jis savo „Telegram“ kanale. 

Prezidentas Volodymyras Zelenskis gyrė Ukrainos kovotojus, atlaikančius Rusijos puolimą rytiniame Soledaro mieste.

Jis teigė, kad jo šalies pajėgų atsparumas ten padėjo Ukrainai laimėti laiko ir įgyti jėgų. 

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Ukrainos pajėgos atremia atakų bangas aplink druskos kasybos miestą ir aplinkiniuose frontuose po to, kai Rusija suintensyvino puolimą regione. 

Soledaras yra vos už 18 km nuo Bachmuto miesto, kuris yra pagrindinis Rusijos pajėgų taikinys ir kuriame šiuo metu vyksta vieni intensyviausių mūšių per karą. 

Ukrainos kariams pavyko atremti ankstesnį bandymą užimti Soledarą, tačiau daug prorusiškų „Wagner“ samdinių karių greitai sugrįžo. 

„Priešas tiesiog žengia per savo karių lavonus, naudodamas masinę artileriją, MLRS sistemas ir minosvaidžius“, – Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar pranešė „Telegram“ platformoje.

Ji sakė, kad užpuolikai buvo iš geriausių „Wagner“ grupės, privačios kariuomenės, kuriai vadovauja V.Putino sąjungininkas Jevgenijus Prigožinas, rezervų. 

J.Prigožinas jau kelis mėnesius bando užimti Bachmutą ir Soledarą, abiejų pusių gyvybių kaina.

Jungtinės Amerikos Valstijos nematė jokių įrodymų, kad Baltarusija ruoštųsi dislokuoti savo pajėgas Ukrainoje, pranešė aukštas JAV kariuomenės pareigūnas. 

Neįvardytas šaltinis „Voice of America“ žurnalistui Jeffui Seldinui sakė, kad taip yra nepaisant to, jog Rusijos ir Baltarusijos kariai toliau kartu treniruojasi. 

Vakarų ekspertai mano, kad Rusija siekia, jog Baltarusija tiesiogiai įsitrauktų į karą, tačiau iki šiol į Ukrainą nebuvo pasiųstas nė vienas baltarusių karys. 

Maskva naudojosi Baltarusija kaip nusileidimo aikštele kai kurioms savo puolamosioms operacijoms, ypač toms, kurios buvo nukreiptos prieš šiaurinį Ukrainos miestą ir sostinę Kyjivą. 

Pareigūnas taip pat sakė, kad aplink rytinį Bachmuto miestą ir aplinkines vietoves tebesitęsia smarkūs mūšiai, tačiau mūšio laukas „iš esmės nepasikeitė“.

Ukrainos karinė žvalgyba teigia, kad šiais metais Rusijoje padaugėjo tikslinių pasipriešinimo grupuočių išpuolių prieš geležinkelių infrastruktūrą. 

Ukrainos pasaulinis kongresas teigė, kad Rusijoje „stiprėja“ pasipriešinimo judėjimas, o šiais metais įvairiuose regionuose jau mažiausiai šešis kartus buvo sunaikintos geležinkelio signalizacijos dėžės. 

Dėl to sutriko karinis eismas. 

Palyginimui, per 2022 m. buvo užregistruota apie 40 panašių atvejų. 

Pasak prezidento patarėjo, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda susitinka su ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu ir kai kuriais ministrais aptarti saugumo klausimų karo Ukrainoje akivaizdoje.

Darbotvarkėje – Ukrainos prašymas pristatyti Vakarų šalių sunkiuosius kovinius tankus, įskaitant Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard Two“, sakė Pawelas Szrotas.

Jis sakė, kad Varšuva nuspręstų perduoti ribotą skaičių tankų „Leopard“ tik tuo atveju, jei tai būtų „tik pagal platų susitarimą ir kitų šalių, turinčių šiuos tankus, įsipareigojimą“.

Jis pridūrė, kad priimant tokius sprendimus taip pat reikia atsižvelgti į Lenkijos saugumą.

M.Morawieckis šeštadienį sakė, kad jis ir A.Duda dalyvauja „platesnės koalicijos“ tarptautinėse derybose dėl sunkiųjų tankų tiekimo Ukrainai, tačiau Varšuva nesiims veiksmų dėl galimo tiekimo viena.

„Azovstal“ gynėjų šeimų asociacijos bendraįkūrėja Halina Klempouz teigia, kad Rusijoje vis dar nelaisvėje laikoma apie du tūkstančiai „Azovstal“ gynėjų. Tarp belaisvių yra moterų ir vyrų.

Kaip „Espresso TV“ kanale pažymėjo H.Klempouz, per paskutinius mainus grįžo aštuoni Mariupolio gynėjai. Kai kurie iš jų buvo „Azovstal“ gamykloje

„Negalime skelbti tikslaus skaičiaus, nes tai gali turėti įtakos situacijai. Nelaisvėje tebėra apie du tūkstančiai „Azovstal“ gynėjų – moterų ir vyrų“, – pridūrė ji.

Mirė Pavelas Kamnevas, Rusijos koncerno „Almaz-Antey“ mokslinis direktorius ir sparnuotosios raketos „Kalibr“ kūrėjas. 85-erių Pavelas Kamnevas mirė pirmadienį, pranešė Rusijos žiniasklaida, cituodama bendrovės pranešimą.

Jo mirties priežastis neatskleista.

P.Kamnevas buvo sovietų ir rusų raketų mokslininkas, technikos mokslų daktaras ir profesorius. Jis buvo Rusijos aerokosminės gynybos koncerno „Almaz-Antey“ mokslinis direktorius ir konstruktorių biuro „Novator“ direktorių valdybos pirmininkas. Rusijos darbo didvyris, apdovanotas daugybe medalių ir ordinų.

Kremliaus spaudos biuro nuotr./Vladimiras Putinas, Pavelas Kamnevas

P.Kamnevas buvo Rusijos raketų ir artilerijos mokslų akademijos narys korespondentas ir daugiau kaip 20 išradimų autorius. Rusijos žiniasklaidos duomenimis, jis yra raketų „Kalibr“ šeimos kūrėjas.

Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis, nuo vasario 24 d. iki sausio 3 d. Rusija prieš Ukrainą panaudojo 591 raketą „Kalibr“. Šiuo metu rusai turi apie 60 tokių raketų. Per paskutinius masinius raketų smūgius Rusija vienu metu panaudojo ne daugiau kaip 15 tokių raketų.

Plačiau skaitykite čia.

Iranas gali prisidėti prie karo nusikaltimų Ukrainoje, tiekdamas Rusijai bepiločius orlaivius, pareiškė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.

„Jų ginklai naudojami žudant civilius Ukrainoje ir bandant panardinti miestus į šaltį ir tamsą, todėl, mūsų požiūriu, Iranas gali prisidėti prie plačiai paplitusių karo nusikaltimų“, – žurnalistams sakė J.Sullivanas.

Anksčiau šį mėnesį JAV šešiems Irano dronų gamintojo vadovams ir valdybos nariams pritaikė sankcijas po to, kai įmonė, kaip įtariama, tiekė Maskvai dronus, kuriuos Rusijos pajėgos naudojo puldamos Ukrainą.

Pirmadienį Ukrainos aviacija sudavė 17 smūgių Rusijos kariams ir tris smūgius Rusijos oro gynybos sistemų pozicijoms.

Kaip vakare surengtame brifinge pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, Ukrainos gynybos pajėgų raketinių pajėgų ir artilerijos daliniai smogė vienam vadavietės postui ir vienai okupantų karių koncentracijos vietai.

„Priešas ir toliau patiria nuostolių. Pavyzdžiui, vien per pirmąją šių metų savaitę į miesto ligoninę Lysyčanske, Luhansko srityje, buvo atvežta iki 300 žmonių“, – rašoma ataskaitoje.

Taip pat pažymima, kad pirmadienį rusai sudavė raketinį smūgį Chariovui ir iš MLRS paleido apie 10 sviedinių, ypač į Donecko, Mykolajivo ir Chersono sričių civilinę infrastruktūrą.

Generalinis štabas įspėjo apie oro ir raketų smūgių Ukrainoje grėsmę: „Neignoruokite oro pavojaus signalų“.

Jungtinės Karalystės Užsienio reikalų ministerijos atstovas patvirtino pranešimus, kad Ukrainos rytiniame Donecko regione dingo du Didžiosios Britanijos piliečiai, pranešė BBC News.

Pranešimuose šie vyrai įvardijami kaip savanoriai Andrew Bagshaw ir Christopheris Parry.

28-48 metų vyrai dirbo savanorišką darbą ir paskutinį kartą buvo pastebėti penktadienį vykstantys iš Kramatorsko į Soledaro miestą, kuriame pastarosiomis dienomis vyko intensyvūs mūšiai.

Nuo to laiko su jais nepavyko susisiekti.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai sakė, kad ji „remia Ukrainoje dingusių dviejų britų vyrų šeimas“.

Bachmuto miesto policijos departamentas pranešė, kad šeštadienį 17.15 val. vietos laiku gavo pranešimą apie dingusį asmenį, ir kartu paragino suteikti bet kokios informacijos, galinčios padėti surasti abu vyrus.

Po to, kai Rusijos invazija į Ukrainą sugriovė Europos saugumo tvarką, NATO ir Europos Sąjunga siekia stiprinti bendradarbiavimą, sakoma bendroje deklaracijoje, su kuria pirmadienį susipažino naujienų agentūra AFP.

Abi Briuselyje įsikūrusios organizacijos jau ne vienerius metus siekia pagerinti koordinavimą, nors kai kurie sluoksniai baiminasi, kad pastangos sustiprinti ES vaidmenį gynybos srityje gali pakenkti JAV vadovaujamam aljansui.

Maskvos karas prieš Ukrainą paskatino raginimus geriau panaudoti bendrą Europos ekonominę ir JAV karinę galią, kad būtų geriau apsaugotas milijardas valstybėse narėse gyvenančių piliečių.

„Tai svarbus momentas euroatlantiniam saugumui ir stabilumui, labiau nei bet kada anksčiau parodantis transatlantinio ryšio svarbą ir reikalaujantis glaudesnio ES ir NATO bendradarbiavimo“, – sakoma pareiškime, kurį antradienį paskelbs aukščiausi abiejų aljansų pareigūnai.

„AFP“/„Scanpix“/Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis

„Kadangi saugumo grėsmės ir iššūkiai, su kuriais susiduriame, tampa vis didesni ir sudėtingesni, savo partnerystę perkelsime į kitą lygmenį“, – priduriama jame.

Deklaracijoje nurodoma, kad svarbios sritys, kuriose reikia glaudžiau bendradarbiauti, yra „didėjanti geostrateginė konkurencija“, ypatingos svarbos infrastruktūros apsauga ir grėsmių, kylančių dėl naujų technologijų ir kosmoso, šalinimas.

21 iš 27 ES valstybių narių jau yra NATO narės, o Švedija ir Suomija šiuo metu siekia prisijungti prie Aljanso.

Pareiškime teigiama, kad institucijos „atlieka viena kitą papildančius, nuoseklius ir vienas kitą stiprinančius vaidmenis remiant tarptautinę taiką“ ir įsipareigojo „toliau telkti“ savo politinę, ekonominę ir karinę jėgą.

Jį pasirašys NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis ir Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.

Prancūzijos vadovaujamos pastangos didinti ES vaidmenį gynybos srityje sukėlė nerimą Rytų Europos valstybėms, kurios Vašingtoną laiko savo saugumo ramsčiu.

Nuo Maskvos invazijos pradžios vasarį Vašingtonas padidino savo karių skaičių Europoje iki daugiau nei 100 tūkstančių, NATO vykdant didžiausią savo gynybos pertvarką nuo Šaltojo karo pabaigos.

Bendroje deklaracijoje – pirmoje nuo 2018 metų – aiškiai nurodoma, kad Aljansas „išlieka kolektyvinės gynybos pagrindu“ savo narėms ir platesnei euroatlantinei erdvei.

Tačiau joje taip pat teigiama, kad „pripažįstame stipresnės ir pajėgesnės Europos gynybos, kuri teigiamai prisideda prie pasaulinio ir transatlantinio saugumo, papildo NATO ir sąveikauja su ja, vertę“.

JAV jau seniai ragina savo sąjungininkes Europoje skirti daugiau lėšų kariuomenei, kovoti su kibernetinėmis grėsmėmis ir stiprinti infrastruktūrą visame žemyne, kurios reikia norint greitai perkelti pajėgas.

Vašingtonas taip pat spaudžia Europą užimti griežtesnę poziciją dėl augančios Kinijos galios keliamos grėsmės.

„Didėjantis Kinijos agresyvumas ir jos vykdoma politika kelia iššūkių, kuriuos turime spręsti“, – sakoma bendroje deklaracijoje.

Nuolatinis Švedijos atstovas Europos Sąjungoje (ES) Larsas Danielssonas pirmadienį vykusiame susitikime su žurnalistais paskelbė, kad Ukrainos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimas įvyks vasario 3 d. Kyjive, pranešė leidinys „Deutsche Welle“.

L.Danielssonas sakė, kad „Ukraina ir karinė agresija prieš Ukrainą dominuos visame, ką Švedija darys pirmininkavimo ES metu“. Stokholmas ketina skatinti Kyjivo „tvirtą norą“ priartėti prie narystės ES.

Jo teigimu, nors ES jau daug nuveikė remdama Ukrainą, „tačiau reikia padaryti daugiau, kad paramos – humanitarinės, finansinės ir karinės – procesas nesustotų“.

Diplomatas taip pat pareiškė, kad Švedija išnagrinės galimybę patraukti baudžiamojon atsakomybėn karo nusikaltimus Ukrainoje įvykdžiusius asmenis ir panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainos infrastruktūrai ir ekonomikai atkurti.

Anksčiau Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko Charles'io Michelio atstovas spaudai Barendas Leitesas sakė, kad Ukrainos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimas turėtų įvykti Briuselyje ir kad Volodymyras Zelenskis gavo kvietimą jame dalyvauti.

Po Švedijos diplomato pareiškimo paaiškėjo, kad ES dar oficialiai nepatvirtino, jog aukščiausiojo lygio susitikimas bus organizuojamas Kyjive, o ne Briuselyje.

EVT svetainėje aukščiausiojo lygio susitikimo vieta dar nenurodyta.

Pagal Asociacijos susitarimą Ukrainos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimas rengiamas kasmet. Paskutinis, 23-iasis, aukščiausiojo lygio susitikimas įvyko 2021 m. spalio mėn. Kyjive.

2022 m. aukščiausiojo lygio susitikimas turėjo įvykti gruodžio mėn. Ukrainos pusė paskelbė preliminarius pranešimus apie jo surengimą. Galiausiai, buvo nuspręsta aukščiausiojo lygio susitikimą atidėti iki 2023 m. pradžios.

Pietinės operatyvinės vadovybės atstovė Natalija Humeniuk sako, kad Rusijos okupantai bijo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontratakos pietuose. Taip yra dėl to, kad rusai dėl techninių kliūčių negali ištraukti atsargų iš laikinai okupuoto Krymo. 

Kaip „Apostrof TV“ laidoje pažymėjo N.Humeniuk, Rusijos pajėgos stengiasi iš Melitopolio, Zaporižios srities perkelti pajėgas ir priemones į okupuotą Chersono srities dalį ir ten statyti gynybinius įtvirtinimus, nes baiminasi Ukrainos kariuomenės veiksmų. Tačiau teigiama, kad Ukrainos gynėjai kontroliuoja visus okupantų logistikos kelius.

„Rašistų“ problema yra ta, kad jie negali pasisemti rezervų būtent iš okupuoto Krymo. Jiems tai padaryti yra techniškai sudėtinga. Be to, kasdien prastėja psichologinė būsena. Kairiajame Chersono srities krante ir Kryme gyvenantys okupantai supranta, kad jiems įvykiai klostysis kaip dešiniajame krante. Tai neleidžia jiems greitai suformuoti atsargų“, – pabrėžė N.Humeniuk.

Be to, teigiama, kad laikinai okupuotame Kryme suaktyvėjo partizaninis judėjimas, kuris bendradarbiauja su Ukrainos gynybos pajėgomis. 

„Krymo partizanai jaučia didelę Ukrainos gynybos pajėgų paramą. Pasipriešinimo judėjimas pusiasalyje ir bendradarbiauja su mumis, ir pats imasi iniciatyvos. Okupantai nieko negali padaryti, nors ir bando malšinti represijas ieškodami proukrainietiškai nusiteikusių piliečių. Teritorija yra didelė, bet jų pajėgos kasdien mažėja“, – sakė N.Humeniuk.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino įrašu apie stebuklui prilygstančią operaciją, kuomet iš kario kūno buvo pašalinta VOG granata.

„Mūsų karo gydytojai atliko operaciją, kurios metu iš kario kūno buvo pašalinta VOG granata, kuri nesusprogo.

Operacija buvo atliekama dalyvaujant dviem išminuotojams, užtikrinusiems medicinos personalo ir paciento saugumą.

Vienas iš labiausiai patyrusių kariuomenės chirurgų, generolas majoras Andrijus Verba operavo be elektrokoaguliacijos, nes granata kareivio kūne galėjo bet kada sprogti.

Operacija buvo sėkminga ir sužeistas karys išsiųstas tolesnei reabilitacijai ir sveikimui“, – paskelbta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo įraše.

Kramatorsko kolegijos darbuotojai atmetė Rusijos gynybos ministerijos teiginius, kad per raketų smūgį žuvo šimtai Ukrainos karių.

Rusijos ministerija pareiškė, kad jos raketos vėlai šeštadienį vėlai vakare pataikė į du Kramatorsko, esančio į šiaurės vakarus nuo Bachmuto, kolegijos bendrabučius, kuriuose laikinai gyvena 1 300 Ukrainos karių. Gynybos ministerijos pareiškimu, atakos metu žuvo 600 ukrainiečių karių.

Tačiau kolegijos vadovybė patvirtino tik faktą, kad raketa išmušė langus ir apgadino auditorijas.

„Reuters“/„Scanpix“/Užsienio žurnalistai Kramatorsko kolegijoje neaptiko masinės atakos pėdsakų

Pirmadienį įvykio vietoje apsilankę „Associated Press“ žurnalistai pamatė keturių aukštų betoninį pastatą, kurio dauguma langų buvo išdaužti, taip pat beveik nesugadintą atskirą šešių aukštų kolegijos pastatą. Nebuvo jokių Ukrainos kariuomenės buvimo ar aukų požymių.

Kolegijos direktoriaus pavaduotoja Yana Pristupa teigė, kad„niekas niekur nematė nė vienos kraujo dėmės. Vakar visi liudijo, kad niekas neišnešė jokių kūnų“.

Pasak jos, mokykloje prieš karą mokėsi daugiau kaip 300 studentų, dauguma jų mokėsi mechanikos inžinerijos, o, Rusijos kariuomenei įsiveržus į Ukrainą, dauguma pamokų persikėlė į internetą.

„AP“ žurnalistų pateiktą informaciją patvirtino ivykio vietoje taip pat apsilankiusi „Reuters“ komanda, kuri pranešė, kad nė vienas bendrabutis tiesiogiai nenukentėjo ir nebuvo smarkiai apgadintas. Jos teigimu, „nebuvo jokių akivaizdžių požymių, kad ten gyveno kariai, nebuvo jokių kūnų ar kraujo pėdsakų“.

Nepaisant to, kad nebuvo jokių įrodymų, jog per smūgį žuvo šimtai Ukrainos karių, Maskvos Kremlius toliau tvirtai laikosi savo pareiškimų.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį per pokalbį su žurnalistais pabrėžė, kad „Gynybos ministerija yra pagrindinis, teisėtas ir išsamus informacijos apie specialiosios karinės operacijos eigą šaltinis“.

Jungtinė Karalystė svarsto galimybę pirmą kartą tiekti Ukrainai britų kovinius tankus, kad padėtų jos kariuomenei kovoti su Rusija, teigė „Sky News“

Jau „kelias savaites“ vyksta diskusijos dėl kelių britų kariuomenės pagrindinių kovinių tankų „Challenger 2“ tiekimo.

Galutinis sprendimas dar nepriimtas, tačiau tokiu žingsniu Didžioji Britanija taptų pirmąja šalimi, atsiliepusia į Ukrainos vadovų prašymus aprūpinti jos kariuomenę galingais tankais.

„Tai paskatintų ir kitus pradėti tiekti tankus" – sakė JK vyriausybės atstovas.

„Sky News“ teigimu, kad JK galėtų pasiūlyti apie 10 tankų „Challenger 2“, kurių pakaktų aprūpinti eskadroną.

Dėl politinės įtampos, išlaidų ir kariuomenės trūkumo sprendimą dėl naujų ginklų tiekimo Ukrainai Italija priims tik kitą mėnesį, teigiama italų leidinyje „La Repubblica“.

Po pokalbio telefonu su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Italija svarsto galimybę tiekti Ukrainai priešlėktuvinės gynybos priemones. Paskutinio pokalbio metu G.Meloni dar kartą patvirtino savo vyriausybės „visišką paramą“ Ukrainai.

„AP“/„Scanpix“/Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni

Tačiau, atėjus metui tvirtinti dekretą dėl ginklų siuntimo Ukrainai, G.Meloni susidūrė su savo sąjungininkų Matteo Salvini ir Silvio Berlusconi pasipriešinimu, pranešė „La Repubblica“.

Naujienų agentūros „Reuters“ teigimu, abu politikai turi ilgalaikių ryšių su Maskva, nors šaltiniai iš M.Salvini „Lygos“ ir S.Berlusconi „Forza Italia“ partijų neigė, kad turi problemų dėl dekreto.

Valstybei pirmininkaujant G.Meloni pirmtakui Mario Draghi, Italija suteikė Kyjivui penkis pagalbos paketus, tarp kurių buvo karinės įrangos.

Ukrainos pajėgos šiuo metu formuoja sąlygas puolimui Zaporižios kryptimi ir laukia oro sąlygų pagerėjimo Luhansko kryptimi.

Kaip pažymėjo karinis ir politikos apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka, vyksta kontrpuolimo operacijos rengimo procesas, kuris gali užtrukti iki kelių mėnesių.

„Iš karto po dešiniojo kranto Chersono srityje iškilo toks klausimas – ką daryti toliau? Persikelti į Luhansko sritį? Kontrpuolimui sąlygos čia susidaro net ir dabar. Tačiau yra keletas veiksnių, trukdančių vykdyti šią operaciją. Tarp šių veiksnių yra oro sąlygos. Luhansko sritis yra pelkėta vietovė, šiltu oru ten žengti į priekį gana problematiška. Todėl daug geriau palaukti“, – pažymėjo O.Kovalenka.

Eksperto teigimu, aktyvi ataka Zaporižios kryptimi dabar taip pat neįmanoma.

„Zaporižios sritis šiuo metu formuoja kontrpuolimą. Trikampyje, kuriame yra Melitopolis ir Tokmakas, šiuo metu kaupiami dideli Rusijos okupacinių pajėgų ištekliai, būtent tam, kad būtų užkirstas kelias šiam puolimui.

Tačiau būtent tai naudinga Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms – ne skubinti įvykius, o sistemingai naikinti techninį ir žmogiškąjį resursą“, – paaiškino jis.

Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas pareiškė, kad nereikia nerimauti dėl šiuo metu Rusijos teritorijoje vykstančių karo veiksmų, o Vakarų pagalba Ukrainai tėra gerai veikianti pinigų plovimo schema, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

„Matau, kad kai kas nerimauja dėl užsienio pagalbos Ukrainai. Nesijaudinkite! Tai veikianti pinigų plovimo schema. Vakarų ir Ukrainos pareigūnai pasisavins šias lėšas, o apkasus pasieks ne daugiau kaip 15 proc. visos pagalbos“, – sakė jis.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Ramzanas Kadyrovas

R.Kadyrovas taip pat pažymėjo, kad nereikia nerimauti dėl šiuo metu Rusijos teritorijoje vykstančių karo veiksmų.

„Tai yra mūsų regionai, kurie nusprendė prisijungti prie mūsų valstybės, kad apsaugotų savo žmones nuo šėtoniškų Ukrainos ir NATO nacionalistų veiksmų“, – pabrėžė Čečėnijos lyderis.

Penktadienį JAV paskelbė apie naują pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – daugiau kaip 3 mlrd. dolerių. Pasak Baltųjų rūmų, pagalba bus teikiama tiesiogiai iš Pentagono rezervų, ją sudarys šarvuočiai „Bradley“, savaeigės haubicos, MRAP (angl. Mine-Resistant Ambush-Protected) automobiliai, oro gynybos raketos ir kiti ginklai bei šaudmenys.

Vokietijos vyriausybės paskelbė, kad šiuo metu neplanuoja siųsti „Leopard 2“ tankų į Ukrainą.

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas sekmadienį teigė žiniasklaidai, kad Berlynas negali atmesti galimybės, jog ateityje Ukrainos karinėms pajėgoms bus pristatyta tankų „Leopard 2“, kurie yra sunkesnės kovos mašinos nei „Marders“.

Oficialiai paskelbus, kad Vokietija padidins karinę paramą Kyjivui ir suteiks apie 40 „Marders“ kovos mašinų, R.Habeckas anksčiau pridūrė, jog jo šalis turėtų nusiųsti Ukrainai „visas veikiančias „Marders“ mašinas.

„Vokietijos kariuomenė yra pasirengusi pradėti Ukrainos karių mokymus“, – žurnalistams sakė pulkininkas Arne Collatzas.

Visi sprendimai buvo priimti atsižvelgiant į tai, kad NATO netaptų karo Ukrainoje šalimi, pridūrė vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas.

„AFP“/„Scanpix“/Kovos mašinos „Marders“

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Prancūzijos ir kitų Vakarų šalių sprendimai tiekti Ukrainai ginklus, įskaitant lengvuosius tankus, tik dar labiau apsunkins ukrainiečių gyvenimą.

„Šis tiekimas negali nieko pakeisti ir nepakeis... [Jis] gali tik ilginti Ukrainos žmonių kančias“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į žurnalisto klausimą dėl praėjusią savaitę priimto Prancūzijos sprendimo nusiųsti Ukrainai šarvuotosios technikos.

„Reuters“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

Pradėjusi tiekti Ukrainai savo gamybos, nuo 9-ojo dešimtmečio naudojamus lengvuosius tankus „AMX-10 RC“, Prancūzija taptų pirmąja Vakarų šalimi, nusiuntusia Kyjivui tankų.

Kremlius sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas toliau palaiko ryšį.

D.Peskovo teigimu, lyderių bendravimas „labai naudingas, nepaisant didelių nesutarimų“.

E.Macronui įsipareigojus nusiųsti Kyjivui tankų, vėl pasigirdo raginimų Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui taip pat priimti tokį sprendimą.

Socialiniame tinkle „Twitter“ Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino Šiaurės Makedonijos ministrą pirmininką Dimitarą Kovačevskį su šalies pirmininkavimo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO) pradžia.

„Turėjau svarbų dalykinį pokalbį su ministru pirmininku D.Kovačevskiu, Šiaurės Makedonijai pradedant pirmininkavimą ESBO. Aptarėme eksalacijos riziką fronte, tolesnį bendradarbiavimą gynybos srityje ir dvišalių mūsų šalių santykių gilinimo perspektyvas“, - rašė V.Zelenskis.

Pirmadienį popiežius Pranciškus pareiškė, kad tokie karai, kaip Ukrainoje, kai civilinės teritorijos naikinamos, kaip jis pavadino, be atrankos, yra „nusikaltimas prieš Dievą ir žmoniją“.

Popiežius Pranciškus savo pastabas išsakė kasmetinėje kalboje akredituotiems diplomatams Vatikane, kurios metu apžvelgiama padėtis pasaulyje ir kuri neoficialiai vadinama jo kalba apie pasaulio padėtį, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Popiežius Pranciškus

„Šiandien jaučiu pareigą dar kartą paraginti nedelsiant nutraukti šį beprasmį konfliktą, kurio padariniai jaučiami visuose regionuose, taip pat ir už Europos ribų, dėl jo pasekmių energijos ir maisto gamybos srityse, visų pirma Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose“, – pabrėžė jis.

Romos katalikų bažnyčios vadovas taip pat atkreipė dėmesį į karo Ukrainoje poveikį „pažeidžiamiausiems – vaikams, pagyvenusiems žmonėms, neįgaliesiems“, sakydamas, kad jis „palieka neišdildomą pėdsaką šeimose“.

Sekmadienį Kyjivo Nepriklausomybės aikštėje susirinkę kariai, šeimos nariai ir kiti gedintys asmenys pagerbė Ukrainos karį, žuvusį kovojant su Rusijos pajėgomis strateginiame Bachmuto mieste.

Kolegos kariai nešė 45 metų Oleho Jurčenkos karstą, praneša AP, o susirinkę pagerbti žuvusiojo – atsiklaupė ant kelių.

„AP“/„Scanpix“/Žmonės klūpo, kai Ukrainos kariai neša savo bendražygio Oleho Jurčenkos karstą

„Jis buvo geriausias ukrainietis, geras tėvas, labai atsakingas žmogus, – AP naujienų agentūrai sakė ukrainiečių karys Jurijus Žukovskis.

Tai labai sunki netektis, nes tai geriausi Ukrainos žmonės, o jie žūsta. Labai gaila. Ir nesvarbu, kiek priešų žuvo, mums gaila (vieno tokio žmogaus) mirties“.

„AP“/„Scanpix“/ Ukrainos kariai budi prie savo bendražygio Oleho Jurčenkos karsto

Žuvusio kario dukra, 22 metų Olesia Jurčenko, sakė, kad šeima gedi, bet stengiasi gyventi pagal jo principus.

„Tai reiškia, kad kiekvienas turi puoselėti savo dorybes: darbštumą, gerumą, sąžiningumą, ištikimybę savo šaliai, šeimai, – sakė ji. To mane išmokė mano tėvas. Nepasiduoti, nesitraukti“.

Ji pridūrė, kad jos tėvas visada sakydavo: „Mes vis dar turime kurti šalį... kurti Ukrainą“.

Rusijos remiamos separatistų pajėgos Ukrainos rytiniame Donecko regione pirmadienį pranešė užėmusios kaimą netoli svarbaus Bachmuto miesto, kurį Maskva bando užimti jau kelis mėnesius.

Pirmadienį Rusijos ginkluotosios pajėgos „išlaisvino Donecko „liaudies respublikos“ teritorijoje esantį Bachmutskės kaimą“, sakoma separatistų pareiškime platformoje „Telegram“.

Naujienų agentūra AFP negali nepriklausomai patikrinti šio teiginio.

Bachmutskės kaimas yra į šiaurės rytus nuo Bachmuto, vyno gamyba ir druskos kasyba garsėjančio miesto. Jame kadaise gyveno 70 000 žmonių, o dabar jis yra kovų epicentras.

Šis kaimas yra netoli Soledaro miesto, kuriame taip pat vyksta įnirtingi mūšiai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienio vakaro kreipimesi sakė, kad teritorija tarp šių dviejų miestų yra „viena kruviniausių vietų fronte“.

Rugsėjį Maskva surengė pseudoreferendumus keturiuose Ukrainos regionuose – Donecko, Luhansko, Zaporižios, Chersono – ir pareiškė, kad gyventojai nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos, kuri vasarį užpuolė savo provakarietišką kaimynę.

Spalio pradžioje Kremliuje įvykusioje ceremonijoje V. Putinas oficialiai aneksavo šias teritorijas, nors jo pajėgos niekada jų visiškai nekontroliavo.

Jungtinės Tautos pasmerkė „bandymą neteisėtai aneksuoti“ Ukrainos žemes ir paragino tarptautinę bendruomenę „nepripažinti jokių Rusijos paskelbtų sienų pakeitimų“.

Ukrainos karo žurnalistas Jurijus Butusovas savo „Facebook“ paskyroje papasakojo, kas šiuo metu vyksta Soledare.

Anot jo, 46-oji brigada aštuonias dienas dalyvauja nepertraukiamoje artimojo nuotolio kovoje.

„Nuolat girdėti sprogimai arba šūviai. Mieste šturmo grupės kaunasi 20-30 metrų atstumu, visi juda iš namų į namus su paruoštais ginklais, nes priešas nuolat bando rasti spragas gynyboje ir prasiveržti.

Šokiruoja vietos gyventojai, nes kai kurie vedžioja savo šunis kieme, o kulkos švilpia į visas puses.

Niekada nepriprasiu dar nuo Sjevjerodonecko, kad yra žmonių, kurie net tada, kai sviediniai griauna jų pačių namus ir šaudoma iš arti, stengiasi tęsti savo taikų gyvenimą taip, tarsi karas jų nepalies, jei bandys jo nepastebėti.

Vietiniai gyvena dėka humanitarinių organizacijų pagalbos, kurią pristatė iki Naujųjų metų. Taip pat naudoja savo sukauptas atsargas, ryšio nėra. Mūsų kovotojai maitina tuos, kurie prašo pagalbos“, – feisbuke rašė žurnalistas.

Rusijos kariai nuo gruodžio 27 d. tęsia kasdienį Soledaro puolimą.

Anot jo, „Wagner“ ir Rusijos oro desantininkai bando užimti miestą, kurį gina 46-oji brigada.

„Sunku žodžiais apibūdinti, kaip aiškiai ir profesionaliai kovoja desantininkai, kaip kiekvienas iš jų nuolat ir nepaliaujamai užsiima darbu. Šiems kariams užuojautos nereikia – jiems tereikia sviedinių, minų, „Starlink“, tankų, HIMARS. Jie stengiasi nugalėti ir sunaikinti priešą.

Rusijos nuostolius sunku apskaičiuoti. Rusijos nuteistųjų ir savanorių samdinių puolimo grupės žengia į priekį iki visiško sunaikinimo. Jie siunčiami vienu metu iš skirtingų krypčių, dieną ir naktį, kad bet kokia kaina žengtų į priekį“, – rašė J.Butusovas.

Anot jo, Rusijai reikia politinės sėkmės, jie nori užimti Ukrainos miestą, kad parodytų, jog mobilizacija leido V.Putinui pakreipti karo eigą reikiama linkme.

Nuostolių Soledare, anot žurnalisto, rusai neskaičiuoja.

Anot J.Butusovo, šiuo metu priešas įsiveržė į miestą iš trijų pusių. Didžioji dalis Soledaro yra ukrainiečių ugnies kontrolėje, tačiau priešui pavyko patekti į gyvenamuosius rajonus.

„Mūsų vadovybė mato situaciją, mato grėsmes, daug daroma stiprinant gynybą. Šioje srityje turime daug pajėgų, tam tikrose vietose yra problemų, bet jas sprendžia vadai, kurie supranta, kad nuo jų priklauso mūšio dėl Soledaro likimas“, – rašė J.Butusovas.

Rusijos vyriausybė uždraudė žemėlapius, kuriuose ginčijamas oficialus šalies „teritorinis vientisumas“, kaip ekstremistinę medžiagą, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Rusijos vyriausybė pritarė įstatymo pataisai, pagal kurią žemėlapiai, kuriuose ginčijamas oficialus šalies „teritorinis vientisumas“, būtų priskirti prie baustinos ekstremistinės medžiagos, sekmadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.

Rusijos kovos su ekstremizmu teisės aktų pakeitimu numatoma, kad „kartografiniai ir kiti dokumentai bei vaizdai, kuriais ginčijamas Rusijos teritorinis vientisumas“, bus priskiriami ekstremistinei medžiagai, pranešė agentūra.

Rusijos itin dviprasmiški kovos su ekstremizmu teisės aktai, be kita ko, taikomi religinėms organizacijoms, žurnalistams ir jų medžiagai, taip pat įmonių veiklai, leido Kremliui sugriežtinti oponentų kontrolę.

Naujoji pataisa, kaip praneša valstybinė naujienų agentūra TASS, nenurodydama šaltinių, atsirado po to, kai jos autoriai atkreipė dėmesį į tai, kad kai kuriuose Rusijoje platinamuose žemėlapiuose ginčijama Krymo pusiasalio ir Kurilų salų „teritorinė priklausomybė“.

2014 m. Rusija aneksavo Ukrainos Krymą – šį žingsnį Ukraina ir daugelis šalių atmetė kaip neteisėtą. Nuo to laiko ukrainiečiai ir jų vyriausybė dažnai prieštarauja publikuotiems pasaulio žemėlapiams, kuriuose Krymas vaizduojamas kaip Rusijos teritorijos dalis.

Kalbant apie Kurilų salas, Rusija ir Japonija nėra oficialiai nutraukusios Antrojo pasaulinio karo veiksmų, nes jų priešprieša tęsiasi dėl salų grupės prie šiauriausios Japonijos Hokaido salos. Pasibaigus karui, Sovietų Sąjunga užėmė šias salas, kurios Rusijoje vadinamos Kurilų salomis, o Japonijoje – Šiaurės teritorijomis.

Sausio 9-osios rytą Rusijos kariuomenė surengė raketų ataką Charkivo srities Ševčenkų turguje, dėl kurios buvo sužeisti 7 žmonės.

Apie tai pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas. 

„Priešas vėl surengė raketų atakas Charkivo srityje. Raketos smūgis (anksčiau iš oro gynybos sistemos S-300) užfiksuotas Kupjansko rajono Ševčenkų kaime“, – teigė jis. 

Rusijos raketai pataikius į turgų keli žmonės buvo sužeisti ir žuvo dvi moterys, pranešė regiono gubernatorius O.Synehubovas.

„Rusijos kariuomenė įvykdė dar vieną teroro aktą prieš civilius gyventojus. Buvo sužeistas vaikas, nužudytos dvi moterys“, – skelbiama išplatintame pranešime.

Priduriama, kad pradėtas tyrimas dėl galimo karo nusikaltimo, ir nurodyta preliminari informacija, kad ataka buvo surengta iš oro gynybos sistemos S-300 Rusijos Belgorodo regione, besiribojančiame su Ukraina.

„Reuters“/„Scanpix“/Raketų sugriautas turgus

Leidinys „The Washington Post“ savaitgalį paskelbė buvusios Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretorės Condoleezzos Rice ir buvusio gynybos sekretoriaus Roberto M.Gateso straipsnį „Laikas ne Ukrainos pusėje“, kuriame abu ekspertai teigia manantys, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar turi vilčių nualinti Ukrainą ir pasiekti savo tikslų.

„Mes abu ne kartą bendravome su V.Putinu ir esame įsitikinę, kad jis tiki, jog laikas yra jo pusėje: jis mano galintis nualinti ukrainiečius ir kad JAV bei Europos vienybė ir parama Ukrainai galiausiai susilpnės ir subyrės. Be abejo, jis supranta, jog tęsiantis karui nukentės Rusijos ekonomika ir žmonės, tačiau rusai yra patyrę ir daug blogesnių dalykų...“ – rašoma straipsnyje.

Jų nuomone, taikos derybos tikrai nesustabdys Rusijos, todėl JAV ir jų sąjungininkės turi pakankamai aprūpinti Ukrainą, kad ji galėtų išstumti Rusijos pajėgas iš savo šalies teritorijos:

„Esant dabartinėms aplinkybėms, bet kokios derybų būdu pasiektos paliaubos paliktų Rusijos pajėgoms tvirtas pozicijas, tad šios galėtų atnaujinti invaziją, kai tik bus pasiruošusios. Tai nepriimtina.

Vienintelis būdas išvengti tokio scenarijaus – Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms skubiai suteikti Ukrainai žymiai daugiau karininės įrangos ir pajėgumų, kurių pakaktų atgrasyti atnaujintą Rusijos puolimą ir suteikti Ukrainai galimybę atstumti Rusijos pajėgas rytuose ir pietuose.“

Kasdienėje apžvalgoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė nustačiusi, jog apytiksliai nuo praeitų metų birželio mėn. Rusijos karinės oro pajėgos beveik neabejotinai naudoja Su-57 FELON orlaivius misijoms prieš Ukrainą vykdyti.

„ FELON“ yra pažangiausias Rusijos penktosios kartos viršgarsinis kovinis reaktyvinis lėktuvas, kuriame naudojamos atpažinimą radaruose iki minimumo sumažinančios technologijos ir itin pažangi avionika.

Tikėtina, kad šios misijos apsiribojo skraidymu virš Rusijos teritorijos, paleidžiant į Ukrainą tolimojo nuotolio raketas „oras-žemė“ arba „oras-oras“.

Naujausiose palydovinėse nuotraukose matyti penki „FELON“ orlaiviai, dislokuoti Achtubinsko aviacijos bazėje, kurioje įsikūręs 929-asis skrydžių bandymų centras. Kadangi tai vienintelė žinoma „FELON“ bazė, JK žvalgyba spėja, kad šie orlaiviai greičiausiai dalyvavo operacijose prieš Ukrainą.

Labai tikėtina, kad Rusija teikia pirmenybę tam, kad išvengtų galimos žalos reputacijai, sumažėjusių eksporto perspektyvų ir neskelbtinų technologijų kompromitavimo, kuris kiltų dėl bet kokio „FELON“ praradimo virš Ukrainos teritorijos.

Tai tik įrodo, kad Rusija ir toliau vengia rizikuoti naudodama savo oro pajėgas kare.

JK žvalgyba 2022 m. gruodžio 25 d. atliktoje šios palydovinės nuotraukos analizėje Achtubinsko aerodrome, Rusijoje, nustatė penkis daugiafunkcinius orlaivius Su-57 FELON.

JAV prezidentas Joe Bidenas padarė reikšmingą pareiškimą, kad karas Ukrainoje pasiekė kritinį tašką. Buvęs Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas, kariuomenės generolas Mykola Malomužas paaiškino, ar šie Amerikos valstybės vadovo žodžiai reiškia, kad lūžis kare dar laukia.

Interviu „Obozrevatel“ jis pažymėjo, kad lūžis nėra vienos akimirkos procesas. Tai yra Kyjivo gynyba ir Charkivo srities bei Chersono išlaisvinimas.

O J.Bideno žodžiai, tęsė Malomužas, rodo, kad Ukrainos laukia nauji lemiami karo su Rusija etapai.

„Pavyzdžiui, žiemą ir pavasarį gali vykti galingos operacijos Zaporižios ir Chersono sričių pietuose iki Krymo, taip pat puolimas Luhansko kryptimi ir smūgiai prieš Donecko grupuotę siekiant išlaisvinti Donbasą.

Be to, anot generolo, svarbu susilpninti V.Putino režimą ar net jį nuversti. Ir tai įmanoma ne tik esant sėkmingoms ginkluotųjų pajėgų operacijoms fronte, bet ir galingu tarptautiniu spaudimu Rusijos Federacijai. Tačiau lemiamas veiksnys, žinoma, bus Ukrainos pergalė.

Ukraina ir Rusija sekmadienį pirmą kartą šiais metais apsikeitė karo belaisviais, į Ukrainą sugrįžo 50 jos kariškių, pranešė pareigūnai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakaro kreipimesi sakė, kad iš Rusijos nelaisvės namo sugrįžo 33 ukrainiečių karininkai ir 17 eilinių bei seržantų.

„Tarp jų yra Kyjivo, Donecko sričių, Mariupolio, šalies pietų gynėjų. Armijos, Nacionalinės gvardijos, krašto apsaugos, karinių jūrų pajėgų kovotojų, pasieniečių. Mūsų komanda dirba be jokių pertraukų, kad išvaduotų ukrainiečius ir ukrainietes. Šiandien jai noriu dar kartą padėkoti“, – sakė prezidentas.

„Reuters“/„Scanpix“/Po apsikeitimo kaliniais Ukrainos kareiviai autobuse giedojo valstybės himną

Jis taip pat padėkojo kariams, imantiems į nelaisvę rusus, ir sakė: „Kiekvienas, kas mūsų žemėje ima į nelaisvę priešus, suteikia galimybę sugrąžinti laisvę kažkam iš ukrainiečių.“

Tuo metu Rusijoje pranešta, kad per sekmadienio apsikeitimą sugrįžo 50 nelaisvėje laikytų rusų.

Ukrainos duomenimis, pernai iš Rusijos nelaisvės pavyko susigrąžinti beveik 1,6 tūkst. žmonių. Paskutinę 2022 metų dieną per eilinį apsikeitimą belaisviais namo sugrįžo 140 ukrainiečių.

Prezidentas prieš NATO viršūnių susitikimą Vilniuje ketina aplankyti Aljanso narių sostines, siekdamas palaikymo Ukrainos narystės idėjai, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.

„Iš tikrųjų prieš summitą Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketina apvažiuoti kai kurias NATO šalių sostines su pokalbiais, ką galima būtų pasiekti per summitą Vilniuje. Ir neslėpsiu, tos sostinės – tai nebūtinai mūsų sąjungininkų sostinės“, – sekmadienį LRT televizijai sakė ji.

„Galbūt tie patys turkai, būtent su jais reikia kalbėtis. Reikia papildomai jiems pateikti argumentus, kodėl mes matome Ukrainos narystę NATO, kaip logišką žingsnį jų suartėjimo kelyje su sąjungininkais“, – paklausta kuriuose sostinėse lankysis prezidentas, teigė ji.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Asta Skaisgirytė

Anot patarėjos, Lietuva ne kartą palaikė Ukrainą, siekiant NATO ar Europos Sąjungos (ES) narystės.

„Tą darėme ne kartą: ir Ukrainai stojant kelyje į ES, dabar, kai Ukraina gavo kandidatės statusą ir ketina šiais metais pradėti derybas dėl narystės, tai taip pat tą patį darėme“, – pažymėjo ji.

„Taip, turi būti valia visų trisdešimties, na, arba 32 jau NATO narių, kad būtų priimtos naujos narės. Tai tos valios kol kas dar nepatikrinome“, – sakė patarėja.

Užsienio reikalų ministerija BNS yra nurodžiusi, jog 2023 metais vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Vilniuje tikimasi apie 40 NATO šalių-narių ir šalių partnerių delegacijų, pirminiais duomenimis, renginyje dalyvaus ir delegacijas lydės apie 5 tūkst. žmonių.

Viršūnių susitikimas Lietuvoje rengiamas pirmą kartą, jis vyks liepos 11-12 dienomis.

Susitikimo Vilniuje darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui. Siekiant, kad NATO išliktų stipriausiu gynybiniu aljansu, sąjungininkai aptars investavimo į gynybą prioritetus ir poreikius

Tikimasi, kad Vilniuje pirmą kartą visateisių NATO narių statusu dalyvaus Suomija ir Švedija.

Ukrainos gynėjai likvidavo dar 600 rusų okupantų per praėjusią parą. Rusijos Federacijos nuostoliai nuolat didėja, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kiek technikos ir karių neteko rusai.

Anot kariuomenės, nuo 22.02.24 iki 09.01.23 Rusija neteko iš viso 111 760 savo karių.

Ukrainos kariuomenė taip pat sunaikino 3018 rusų tankų, 6147 šarvuotų kovos mašinų, 285 lėktuvų, 275 sraigtasparnių. 

Per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgos sudavė 24 smūgius į priešo priešlėktuvinių raketų sistemų susitelkimo vietas ir tris pozicijas, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Priešas vykdo puolamuosius veiksmus Bachmuto, Avdijivkos ir Lymano kryptimis ir bando pagerinti taktinę padėtį Kupjansko kryptimi“, – nurodoma paskelbtame pranešime.

Per praėjusią dieną Rusijos okupantai surengė 7 raketų ir 31 oro smūgį bei 73 atakas iš kelių raketų paleidimo įrenginių.

Rusija jau yra pasirengusi pasitraukti iš Krymo, todėl šis kelias turi būti „nueitas iki galo“,  pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.

Jis mano, kad Krymui patekus į visišką Ukrainos ugnies kontrolę, okupantai pradės bėgti iš pusiasalio.

„Kai kalbame apie Rusiją, tai yra banda, kuri puola dideliais būriais. Jei esi vienas, gali pralaimėti. Ir banda labai greitai supranta, kad atėjo medžiotojas, kuris gali labai efektyviai išretinti šią bandą. Todėl jie labai efektyviai bėga iš Krymo“, – sakė jis.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos atmetė Rusijos sekmadienio pareiškimą, kad ji sudavė šimtų aukų pareikalavusį „atsakomąjį smūgį“ Ukrainos rytuose esančiame Kramatorsko mieste, siekdama atkeršyti už Makijivkoje žuvusius rusų karius.

„Daugiau kaip 600 Ukrainos karių žuvo“ per raketų smūgį Kyjivo pajėgoms, dislokuotoms dviejuose pastatuose Kramatorske, buvo sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Per Naujųjų metų išpuolį Ukraina smogė pastatui okupuotame Ukrainos rytiniame Makijivkos mieste. Rusija pripažino, kad pastate, kuris buvo naudojamas kaip kareivinės, žuvo 89 jos kariai. Ukraina teigia, kad per šią ataką žuvo per 400 rusų karių.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos atmetė Rusijos pareiškimą apie smūgį Kramatorske.

„Ši informacija yra taip pat teisinga, kaip duomenys, kad jie sunaikino visas mūsų [JAV tiekiamas raketų sistemas] HIMARS“, – žiniasklaidos priemonei „Suspilne“ sakė Ukrainos kariuomenės Rytų grupės atstovas Serhijus Čerevatas.

Minėtą pastatą Makijivkoje ukrainiečiai atakavo HIMARS raketomis.

Pasak S. Čerevato, Rusija negalėjo suduoti itin tikslių smūgių.

Rusijos pareiškime nenurodoma, kada tiksliai buvo smogta, tačiau teigė, kad Rusijos žvalgyba „per pastarąsias 24 valandas“ patvirtino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų laikino dislokavimo Kramatorske taškus.

Dviejuose bendrabučiuose, kuriuose, Rusijos gynybos ministerijos teigimu, nakties smūgio metu buvo laikinai apgyvendinti Ukrainos kariai, esantys netoli karo fronto linijos, apsilankę naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistai pranešė, kad nė vienas iš jų nebuvo tiesiogiai paveiktas raketų ar smarkiai apgadintas. Nebuvo jokių akivaizdžių ženklų, kad ten gyveno kariai, ir jokių kūnų ar kraujo pėdsakų.

„Wagner Group“ vadovas Jevgenijus Prigožinas gali bandyti finansiškai išnaudoti Ukrainos gamtinius išteklius aplink Bachmutą ir naudojasi karu Ukrainoje, kad sujungtų savo karines pajėgas su Rusijos regiono pareigūnais, sako Karo studijų instituto analitikai.

„Scanpix“/AP nuotr./Jevgenijus Prigožinas

„Sausio 5 d. neįvardytas Baltųjų rūmų pareigūnas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos mano, jog J.Prigožinas siekia išgauti druską ir gipsą iš Bachmuto apylinkėse esančių kasyklų siekdamas piniginės naudos. Sausio 7 d. J.Prigožinas bandė pateisinti Bachmuto ir Soledaro apylinkėse esančių kasyklų (kurias Rusijos pajėgoms sunkiai sekėsi atimti iš Ukrainos gynėjų) svarbą, teigdamas, kad šios kasyklos turi „unikalią ir istorinę apsaugą“, kuri veikia kaip „požeminių miestų tinklas“. J.Prigožino pareiškimai greičiausiai yra bandymas tiek paaiškinti lėtą „Wagner“ samdinių žygio aplink Bachmutą tempą, tiek iš dalies gali paaiškinti kelis mėnesius trukusį ir brangiai kainavusį jo pasiryžimą įtvirtinti teritorijos kontrolę.

Be to, J.Prigožinas ir toliau viešai bendrauja su pasirinktais Rusijos gubernatoriais, siekdamas padidinti savo įtaką ir įgyvendinti asmeninius interesus Rusijoje, o ne griežtai laimėti karą. Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas sausio 8 d. apsilankė „Wagner“ Kursko srities liaudies milicijos mokymo bazėje ir, kaip pranešama, vizito metu treniravosi kartu su J.Prigožinu. Rusijos leidiniai teigė, kad R.Starovoitas netgi gavo pasiūlymą pasirašyti sutartį su „Wagner“. Kai kurie Rusijos leidiniai netgi pažymėjo R.Starovoito apsilankymą poligone kaip pavyzdinį Rusijos politiko elgesį, taip dar labiau sustiprindami J.Prigožino, kaip patriotinio karo lyderio, įvaizdį Rusijos informacinėje erdvėje. Tikėtina, kad J.Prigožinas bando sutelkti paramą „Wagner“ pateisinimui Rusijoje“, – sakoma analitikų paskelbtoje ataskaitoje.

Kiti svarbiausi ataskaitos akcentai:

• Sausio 8 d. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad Rusija planuoja pradėti Irano dronų gamybą šalies viduje
• Rusijos pajėgos tęsė kontratakas, siekdamos atgauti prarastas pozicijas palei Svatovės-Kreminos liniją. Sausio 8 d. Luhansko srities vadovas Serhijus Haidajus pareiškė, kad Rusijos pajėgos iš Bachmuto rajono perkėlė kelis batalionus į Kreminos rajoną
• Ukrainos Rytų pajėgų grupės atstovas spaudai Serhijus Čerevatis pareiškė, kad Rusijos pajėgos nekontroliuoja Soledaro, o kiti oficialūs Ukrainos šaltiniai pranešė, kad Ukrainos pajėgos užėmė Rusijos pozicijas netoli Bachmuto. Rusijos kariniai tinklaraštininkai išreiškė skirtingas nuomones apie galimą Bachmuto apsupimą
• Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas aplink Bachmutą ir vakariniame Donecko srities pakraštyje
• Ukrainos pareigūnai pranešė, kad Rusijos pajėgos naktį iš sausio 7 į 8 d. naudojo padegamuosius šaudmenis ir smogė civilinei infrastruktūrai Chersono mieste
• Rusijos pajėgos ir toliau intensyvina filtravimo priemones, kuriomis siekiama nustatyti partizanus okupuotose teritorijose. Rusijos okupacinė valdžia teigė, kad tikėtini Ukrainos partizanai sausio 8 d. įvykdė sabotažą užminuodami dujotiekį Luhansko srityje