Rusijos samdinių grupė „Wagner“ nutraukė kalinių verbavimą kovai Ukrainoje, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė privačios karinės grupuotės įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino spaudos tarnyba, pateikdama atsakymą į vienos Rusijos žiniasklaidos priemonės prašymą pateikti komentarą.
„Privati karinė bendrovė „Wagner“ visiškai sustabdė kalinių verbavimą, – sakė J.Prigožinas. – Dabar įgyvendiname visus savo įsipareigojimus tiems, kurie pas mus dirba“.
Tačiau grupuotės įkūrėjęs nepaaiškino, kodėl ir kada buvo priimtas toks sprendimas.
2022 m. vasarą „Wagner“ pradėjo verbuoti kalinius Rusijos įkalinimo įstaigose, o J.Prigožinas, viešojo maitinimo verslininkas, pats Sovietų Sąjungoje kalėjęs devynerius metus, pasiūlė nuteistiesiems malonę, jei jie išgyvens šešis mėnesius kovos lauke Ukrainoje.
Oficialios informacijos, kiek nuteistųjų papildė „Wagner“ samdinių gretas, nėra, tačiau lapkritį paskelbti Rusijos bausmių vykdymo tarnybos duomenys parodė, kad nuo rugpjūčio iki lapkričio mėn. kalinių skaičius šalyje sumažėjo daugiau nei 20 tūkst. Užfiksuota, kad tai didžiausias statistikos sumažėjimas per daugiau kaip dešimtmetį.
Remiantis tos pačios tarnybos sausio mėn. paskelbtais duomenimis, šis mažėjimas iš esmės sustojo.
Gruodį naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad JAV žvalgybos ekspertai mano, jog Ukrainoje „Wagner“ dislokavo apie 40 tūkst. nuteistų kovotojų, kurie sudaro didžiąją dalį grupuotės personalo šalyje.
„Verbavimas vyksta nuolat, – leidiniui „The Guardian“ teigė vienas, tapatybės nenorėjęs atskleisti, kalinių teisių gynėjas. Klausimas, kas verbuoja? Čia kažkas negerai.“
Nepriklausoma Rusijos interneto naujienų svetainė „Mediazona“ savaitės pradžioje skelbė, kad „Wagner“ bendrovė ėmė susidurti su sunkumais, verbuodama karius kalėjimuose, nes pranešimai apie didelį aukų skaičių karo lauke pasiekė ir prisijungimu suinteresuotus kalinius.
Pasak „Mediazona“, nors vasarą J.Prigožinui pavyko užverbuoti 300 vyrų viename Uralo kalėjime, „Wagner“ sugrįžus į įkalinimo įstaigą gruodžio mėnesį verbavimo kampanijai atstovaujantis pareigūnas susidūrė su sudėtingais kalinių klausimais ir išvyko tik su 20-čia vyrų.
„Jis nebuvo psichologas, nemokėjo bendrauti su auditorija, – „Mediazona“ citavo kalėjime dirbantį šaltinį. Kai jis pradėjo sakyti, kad vaikinai baigia tarnybą, išeina į laisvę ir juos reikia pakeisti, tarp jo ir kalinių įsiplieskė diskusija. Vienas kalinys sudavė galutinį smūgį klausimu: „Kiek procentų mūsų vaikinų, kurie išvyko [į Ukrainą], tebėra gyvi?“ Tuo metu [verbuotojas] ėmė mikčioti; jis negalėjo nieko atsakyti ir tuo baigė savo kalbą“.
Tuo tarpu civiliai, norintys prisijungti prie „Wagner“ pajėgų, vis dar tą gali padaryti paskambinę net socialiniuose tinkluose nurodytais telefono numeriais ir atvykę į bendrovės punktą Krosnodaro regione.
Suinteresuotiems kariauti griežtai nurodytas amžiaus cenzas, informacija apie būtinas psichiatro ir narkologo pažymas ir straipsniai, pagal kuriuos teisti asmenys negali prisijungti prie grupuotės veiklos.
Skelbimuose taip pat pabrėžiama, kad „Wagner“ įdarbinimo centras nevyksta į sulaikymo centrus.
Pastaraisiais mėnesiais „Wagner Group“ vaidmuo Rusijos kare Ukrainoje stipriai išaugo, atkreipė dėmesį „Reuters“ – samdinių pajėgos vadovavo kelis mėnesius trukusiam Donecko srities Bachmuto miesto puolimui.
Anksčiau buvusi įslaptinta organizacija „Wagner“ ir jos įkūrėjas J.Prigožinas kovų Ukrainoje fone tapo itin vieši. Žiniasklaidoje ne retai pasirodo J.Prigožino kritikos Rusijos karinei vadovybei ir kai kuriems valstybės pareigūnams.
Sausio mėnesį Rusijos valstybinė žiniasklaida paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje J.Prigožinas susitiko su pirmąja nuteistų kovotojų grupe, kuri baigė bausmę Ukrainoje ir gavo malonę, pranešė „Reuters“.
Viename vaizdo įraše matyti, kaip J.Prigožinas sako kovotojams: „Atminkite, kad gyvenimas jums suteikė šį šansą: jūs nevengėte garbės, neapsimetinėjote, jūs gynėte Tėvynę, visi buvote pasirengę mirti per šias 180 dienų“.