Po Jevgenijaus Prigožino ir jo kontroliuojamos privačios karinės kompanijos „Wagner“ samdinių maišto V.Putinas ne kartą viešai dėkojo visų Rusijos saugumo tarnybų darbuotojams, kurie, jo teigimu, veikė „aiškiai, nuosekliai“ ir užkirto kelią „pilietiniam karui“ Rusijoje.
Tačiau jei taip buvo, tai kaip tada sukilėliams pavyko užimti Rusijos kariuomenės Pietų karinės apygardos štabą Rostove prie Dono, karinį aerodromą Milerove ir kitus karinius objektus, o praėjusį šeštadienį kone netrukdomai konvojumi nuvažiuoti beveik iki Maskvos srities, klausia „Deutsche Welle“? Kas galėjo dalyvauti J.Prigožino planuose ir ar jis turėjo pagalbininkų tarp kariškių?
Kas padėjo J.Prigožinui?
„Akivaizdu, kad pagalbos klausimas pakimba ore. „Wagner“ karinės formuotės savo konvojuose naudojo sunkiąją Rusijos kariuomenės techniką, kuria aprūpindavo pati kariuomenė ir nuo kurios logistinės paramos (remonto, amunicijos tiekimo) priklausė samdiniai“, – „Deutsche Welle“ sakė Berlyne gyvenantis Europos užsienio santykių tarybos (ECFR) karinis ekspertas Gustavas Gresselis.
Versiją, kad niekas iš reguliariosios kariuomenės nieko nežinojo apie sukilimo planus, G.Gresselis laiko mažai tikėtina, turint omenyje, kad Rusijos reguliariosios kariuomenės technika liko pas „Wagner“ samdinius po jų pasitraukimo iš fronto, toliau buvo naudojama, įskaitant Rusijos reguliariosios kariuomenės reguliariąsias pajėgas, ir vėliau dalyvavo žygyje į Maskvą.
„Wagner“ konvojai važiavo per Rostovą prie Dono ir Voronežą, kur įsikūrusios didelės Rusijos kariuomenės įgulos, prisimena G.Gresselis.
„Be tų dalinių, kurie ten apmokomi, ten buvo ir karių, kurie baigia paskutinius pasiruošimo darbus, kad paskui galėtų vykti į Ukrainą. Tai, kad tarp jų nebuvo nė vieno, kuris galėtų pasipriešinti „Wagner“ samdiniams, yra labai keista“, – sakė ECFR ekspertas.
-
A.Lukašenka sulaukė progos pasireikšti: teigia išgelbėjęs J.Prigožiną nuo V.Putino įniršio
-
Žiniasklaida: aukšto rango Rusijos generolas S.Surovikinas suimtas dėl „Wagner“ maišto
-
„Wagner“ maištas virto A.Lukašenkos triumfu: ką laimėjo ir kuo jis rizikuoja?
-
„New York Times“: rusų generolas S.Surovikinas žinojo apie „Wagner“ planus sukilti Rusijoje
-
Garsus Baltarusijos opozicionierius: Lietuvai vertėtų sunerimti dėl A.Lukašenkos planų
-
„Washington Post“: Kyjivas turi pasinaudoti šia akimirka, kitaip – laukia amžinas karas
-
V.Putinas sako per „Wagner“ maištą neabejojęs rusų parama
-
S.Surovikino sulaikymas – tik pradžia: neabejojama, kad V.Putinas rengs „valymus“
S.Surovikinas dėmesio centre: ką jis galėjo žinoti?
Birželio 27 d. tarptautinį rezonansą sukėlė amerikiečių laikraščio „The New York Times“ publikacija, kurioje cituojami JAV žvalgybos pranešimai, kad generolas Sergejus Surovikinas ir galbūt kiti aukšti Rusijos karinės vadovybės nariai galėjo žinoti apie J.Prigožino maištą.
S.Surovikinas nuo 2022 m. spalio mėn. iki 2023 m. sausio mėn. vadovavo Ukrainoje kovojančioms Rusijos pajėgoms. Šių metų sausį į šias pareigas buvo paskirtas Rusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas, o S.Surovikinas tapo jo pavaduotoju. JAV pareigūnai, pasak laikraščio, šiuo metu bando išsiaiškinti, ar S.Surovikinas padėjo planuoti J.Prigožino veiksmus.
„The New York Times“ išsakyti įtarimai dėl S.Surovikino sukėlė Rusijos ekspertų skepticizmą.
„Surovikinas dabar yra vyriausiasis Rusijos oro ir kosmoso pajėgų vadas – tai buvo vienintelė kariuomenės šaka, kuri kaip nors pasipriešino „Wagner“, atakuodama juos iš oro. Tai nelabai dera su išdaviko įvaizdžiu“, – pažymėjo G.Gresselis.
Įtarimams ir aplinkybėms nepakanka to, kad, vokiečių eksperto žodžiais tariant, generolas „Armagedonas“, kaip vadinamas S.Surovikinas, buvo „prastos nuomonės“ apie V.Gerasimovą arba kad S.Surovikinas buvo „išstumtas“ pašalinus jį iš vadovaujančių pareigų Rusijos kariuomenės Ukrainoje vadovybėje.
Leidiniu nepatikėjo ir žinomas britų Rusijos ekspertas Markas Galeotti. Jis, kaip ir daugelis kitų apžvalgininkų, atkreipia dėmesį į tai, kad S.Surovikinas pirmasis viešai paragino J.Prigožiną ir „Wagner“ nutraukti sukilimą ir „padarė aiškų pareiškimą, kuriuo, priešingai ankstesniems įtarimams, pademonstravo lojalumą Kremliui“, – pažymėjo M.Galeotti savo „Twitter“ žinutėje.
Jis išsakė mintį, kad tai galėjo padėti jam „išvalyti“ reputaciją ir padaryti jį vėl kandidatu į „specialiųjų operacijų“ vadovo ar net Generalinio štabo viršininko postą po V.Gerasimovo.
„Pabrėžiu, kad tai tik spekuliacijos, bet spėlionės dėl jo prisidėjimo prie Prigožino „išdavystės“, vartojant V.Putino žodžius, gali būti geras žingsnis bandant užkirsti kelią jo sugrįžimui“, – reziumavo M.Galeotti ir pridūrė, kad jei būtų „cinikas“, laikraščio straipsnį laikytų „psichologine operacija“. Būtent taip „The New York Times“ publikaciją įvertino Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Ar maištas buvo prastai organizuotas, ar jį sužlugdė informacijos nutekėjimas FSB?
Pasirengimo maištui lygis veikiau prieštarauja tam, kad jame dalyvavo kažkas iš aukščiausios karinės vadovybės ir asmeniškai S.Surovikinas, mano politologė, Maskvos Carnegie centro vizituojanti ekspertė Tatjana Stanovaja, vadovaujanti savo konsultacinei bendrovei „R.Politik“.
Jos nuomone, J.Prigožino maištas įvyko „neturint jokių aiškių politinių tikslų (išskyrus siekį priversti V.Putiną atkreipti dėmesį ir apsaugoti „Wagner“), be jokio normalaus pasiruošimo, be minties, kad kelias į Maskvą bus atviras ir nuves į neabejotiną mirtį... Į ką čia įsitraukti? Į desperatišką Prigožino bandymą išgelbėti „Wagner“?“ Ji neatmetė, kad „S.Surovikinas galėjo simpatizuoti, galėjo žinoti. Bet reikiamu momentu jis gana aiškiai pasirinko valstybės pusę“, – rašė T.Stanovaja savo „Telegram“ kanale.
Ekspertė priminė, kad dar prieš praėjusį savaitgalį „jau seniai buvo žinoma apie karinės vadovybės skilimą tarp Šoigu/Gerasimovo ir Surovikino. Šio skilimo esmė buvo ne tiek kova dėl valdžios, kiek skirtingas supratimas, kaip kovoti Ukrainoje ir kaip kurti santykius su privačiomis karinėmis kompanijomis. Surovikinas, priešingai nei Šoigu ir Gerasimovas, jos įsitikinimu, „bendravo su Prigožinu, palaikė bent jau darbinius santykius ir netgi tarpininkavo (gegužės pradžioje jis dalyvavo sprendžiant šaudmenų tiekimo problemas). Tačiau šis vaidmuo, „neabejoju, buvo suderintas su Putinu“.
Tuo tarpu „The Wall Street Journal“ (WSJ), remdamasis Vakarų žvalgybos pranešimais, birželio 28 d. pranešė, kad sukilėliai galbūt iš pradžių ketino savo priešininkus S.Šoigu ir V.Gerasimovą uždaryti Pietų karinės apygardos būstinėje Rostove, tačiau planai tapo žinomi Rusijos FSB, todėl sukilėliams teko „improvizuoti“.
J.Prigožinas į savo planus galėjo įtraukti kelis kariuomenės vadus, tarp jų galbūt ir S.Surovikiną, tačiau nežinoma, ar jis perdavė informaciją apie maištą Rusijos specialiosioms tarnyboms ir kaip ji pateko į Rusijos federalinę saugumo tarnybą, pranešė WSJ, remdamasis šaltiniais Vakarų specialiosiose tarnybose.
„Valymai“ Rusijos kariuomenėje jau prasidėjo?
Neaišku, ar S.Surovikino artumas „Wagner“ turės neigiamos įtakos generolo likimui.
Leidinys „The Dossier“, komentuodamas NYT publikaciją, birželio 28 d. paskelbė informaciją, kad S.Surovikinas dar 2017 m. tapo „Wagner“ garbės nariu, tai matyti iš leidinio turimų dokumentų. Jo duomenimis, generolui buvo suteiktas asmeninis ženklelis, pažymėtas numeriu M-3744. Gandus, kad dėl S.Surovikino galėjo kilti įtarimų, sustiprina tai, kad generolas nuo maišto paskelbimo dar nebuvo pasirodęs viešumoje. Plinta nepatvirtinti pranešimai, kad jis gali būti suimtas.
Tuo tarpu prokremliški kariniai korespondentai jau rašo apie, anot jų, smarkiai išaugusį nepasitikėjimo vieni kitais lygį Rusijos kariniuose sluoksniuose. „Jau kelinta diena tyrėjai ir FSO atstovai dirba ir su karinės administracijos vadovybe, ir su dalinių vadais“, – rašė „Telegram“ kanalas „Rybar“. Tuo pat metu, pasak įvairių karo korespondentų, „valymai“ palietė ne tik aukštus kariškius, bet ir žemesnio rango karininkus bei eilinius kariškius.
„Manau, kad kariuomenėje buvo Prigožino šalininkų. Bet teisingiau būtų sakyti, kad jie nepatenkinti Šoigu ir Putinu. Bet čia iškyla labiausiai intriguojantis klausimas: ar galima simpatikus paversti sąmokslininkais? Ir panaudoti tai valymams?“ – klausia politologė T.Stanovaja.
Ji daro prielaidą, kad dabartinis gynybos ministras S.Šoigu bus pirmasis, kuris pasinaudos valymais kaip būdu sustiprinti savo pozicijas. „Turiu rimtą įtarimą, kad pagrindinis naudos iš visos šios istorijos gavėjas, kaip bebūtų keista, yra Šoigu. Jis atsikratė Prigožino ir „Wagner“, Putinas gavo galingą skiepą nuo privačių karinių formuočių kaip nuo maro, o dabar galima užsiimti kariuomenės gretomis“, – padarė išvadą T.Stanovaja.
