Vulgarūs JAV prezidento D.Trumpo komentarai, praėjusį ketvirtadienį nuskambėję Ovaliojo kabineto susitikime (tiesa, dabar D.Trumpas lyg ir bando tai neigti, tačiau sunku netikėti tuo, ką tvirtina savomis ausimis girdėjęs ne vienas tuo metu kabinete buvęs asmuo, tarp kurių ir vienas demokratų senatorius), ne tik padarė didžiulę moralinę žalą visai Amerikai, kuri jau ir taip stipriai susiskaidžiusi rasių požiūriu, – jie dar ir nuaidėjo per visą tarptautinę padangę, smarkiai apsunkindami visame pasaulyje Amerikai dirbančių vyrų ir moterų – valstybės tarnautojų, diplomatų, pagalbos darbuotojų ir kitų – darbą. Nuo to, pasak J.Stavridžio, nukenčia visos Amerikos žmonių saugumas.
Išskiria keturis aspektus
Imigracijos reformos klausimu surengtos konferencijos dalyvių teigimu, prezidentas uždavė klausimą, kodėl Amerika turėtų norėti įsileisti atvykėlius iš visokių „šiknaskylių“ (angl. shithole countries), aiškiai turėdamas omeny Afrikos ir Centrinės Amerikos šalis. Konkrečiai jis paminėjo tik vieną skurdžiausią pusrutulio valstybę – Haitį: „Kodėl mes turėtume norėti daugiau žmonių iš Haičio?“
Amerikai žūtbūt reikalingi partneriai ir Afrikoje, Centrinėje Amerikoje bei Karibų regione.
J.Stavridis siūlo nesigilinti į moralės dalykus ir charakterio ypatumus, dėl kurių JAV prezidentas nusprendžia išsilieti aukščiausių valstybės politikų akivaizdoje. Vietoj to jis kviečia įdėmiau pažvelgti į tai, kaip tokie neapgalvoti komentarai gali sutrikdyti Amerikos tarptautinį saugumą. Autorius išskiria keturis aspektus.
Pirmasis – pats akivaizdžiausias: amerikiečiai tiki, kad užtikrinti stabilumą neramiuose pasaulio regionuose (ypač tuose, kuriuose susiformavo grėsmę Amerikai keliantys teroristų judėjimai) jiems padės įtakingas jų sąjungininkų, partnerių ir draugų tinklas. Šis tinklas aprėpia kur kas daugiau nei vien patikimus Amerikos sąjungininkus kone išvien baltaodėje Europoje – kitaip dar vadinamus NATO aljansu. Amerikai žūtbūt reikalingi partneriai ir Afrikoje, Centrinėje Amerikoje bei Karibų regione.
Kalba eina ne apie vadinamąją švelniąją galią ir ne apie užsienio pagalbą. Kalba eina apie amerikiečių karių, jūrininkų, pilotų ir jūrų pėstininkų veiksmus kovoje, be kita ko, su „Boko Haram“ Nigerijoje, „Al-Shabaab“ Rytų Afrikoje ir „Islamo valstybe“ Malyje. Jei amerikiečiams nepavyks įtikinti savo partnerių padėti jiems kovoje, nes šie bus įsižeidę ir sumišę dėl Amerikos prezidento komentarų, neišvengiamai nukentės ir šalies vidaus saugumas, įsitikinęs saugumo ekspertas.
Pažymėtina dar ir tai, kad Jungtinės Valstijos smarkiai kenčia dėl nenutrūkstamo narkotikų srauto daugiausia iš Centrinės Amerikos ir Karibų regiono šalių. Haitis ir Salvadoras – pagrindinės Amerikos partnerės kovoje su narkotikų platintojais. Kai panieka šioms šalims sklinda iš Baltųjų rūmų, kažin ar Amerikai verta tikėtis jų paramos kovos lauke, o tai, pasak J.Stavridžio, gerokai sumenkina Kovos su narkotikais agentūros, FTB, CŽA, Teisingumo departamento ir kitų federalinių institucijų pastangas.
Atsiras, kas mielai tuo pasinaudos
Antrasis nerimą keliantis prezidento komentarų aspektas – kaip šią situaciją išnaudos Amerikos oponentai, matydami, kad amerikiečiai yra rasistai ir negerbia kitų pasaulio kraštų. Rusai ir kinai šiuos komentarus neabejotinai cituos, kai savo pusėn norės patraukti saugumo ir verslo partnerius Lotynų Amerikoje, Karibų regione ir Afrikoje. Teroristų grupuotės, kaip antai „Islamo valstybė“ ir „Al-Qaeda“ – abi puikiai įgudusios propagandos sklaidos srityje – dabar turės naują galingą ginklą.
Teroristų grupuotės, kaip antai „Islamo valstybė“ ir „Al-Qaeda“ – abi puikiai įgudusios propagandos sklaidos srityje – dabar turės naują galingą ginklą.
Kaip trečiąjį išskirtiną aspektą J.Stavridis nurodo tai, kad tokio pobūdžio leksika, kokią ką tik pavartojo prezidentas, gerokai apsunkina kariuomenės lyderių padėtį. Apytikriai 25 proc. aktyvią karo tarnybą atliekančiųjų priklauso mažumoms, beveik 20 proc. yra afroamerikiečiai. Daugelis jų, jų tėvai arba seneliai į Ameriką atvyko iš šalių, kurias vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas ką tik smarkiai sudirbo. Kariuomenės vadams teks pasistengti tai ignoruoti arba aiškintis, arba dar kitaip spręsti šį uždavinį.
J.Stavridis teigia esąs įsitikinęs, kad visur – laivuose, kareivinėse, lėktuvų angaruose – ši tema dabar yra populiariausia. Siekdami pusiausvyros rasės ir etninės kilmės požiūriu ir vienydami kariūnus bendram darbui, karininkai įdeda labai daug pastangų. Tačiau dabar šią užduotį atlikti jiems bus dar sunkiau. Taigi, užuot visą dėmesį skyrę šalies saugumui, karininkai turės rūpintis dar ir šios problemos sprendimu.
Griauna Amerikos įvaizdį
Na, ir ketvirtasis straipsnyje minimas aspektas – tas saugumo užtikrinimo matmuo, kuris labai priklauso nuo itin sąmoningų imigrantų valios prisijungti prie šalies ginkluotųjų pajėgų. Iliustruodamas situaciją, J. Stavridis pristato Amerikos armijos antrąjį leitenantą Alixą Idrache. 2016-ųjų pavasarį Alixas baigė JAV karo akademiją, vadinamąjį Vest Pointą. Rašinio autorius teigia buvęs gerokai nustebintas, pamatęs Alixo studijų baigimo nuotrauką: joje – ne švytinti kariūno šypsena, o upeliais besiliejančios ašaros. Pasiteiravus, kodėl, Alixas prisipažino, kad tai džiaugsmo ašaros – iš Haičio kilęs vaikinas negalėjo nė įsivaizduoti, kad vieną dieną stovės ant pakylos Vest Pointe. Dabar Alixas pilotuoja Amerikos kariuomenės sraigtasparnius. J.Stavridžio įsitikinimu, jo laukia sėkminga karininko karjera.
Tai, pasak J.Stavridžio, yra kitas imigracijos veidas – teigiamas imigracijos veidas, apie kurį paprastai nekalbama. Ar Amerika nori turėti saugias sienas? Žinoma. Tačiau ar Amerika nori įsileisti daugiau tokių žmonių kaip Alixas? Neapgalvotais savo pareiškimais prezidentas smarkiai mažina šansus, kad jų atvyks.
Suprantama, prezidento žodžius galima interpretuoti ir atlaidžiau – kad tai esą tik eilinis politiko komentaras, kurio visuomenės ausys niekada neturėjo išgirsti, taigi nieko čia baisaus. Tačiau sakoma, kad geriausiai žmogaus charakterį apibūdina tai, ką jis galvoja ir sako niekam negirdint. Prie ovaliojo stalo prezidento D.Trumpo pasakyti žodžiai daug ką atskleidžia ne tik apie jo paties, bet ir apie visos Amerikos charakterį. J.Stavridžio teigimu, padaryta ne tik moralinė ir etinė žala. Padaryta žala nacionaliniam saugumui.