„Leiskite man sustoti ties trimis pagrindinėmis problemomis, su kuriomis susiduria tiek Naujoji Zelandija, tiek NATO, tiek NATO sąjungininkės. Pirmoji – stiprėjanti konkurencija tarp didžiųjų valstybių, didžiųjų valstybių varžymasis“, – pareiškė J.Stoltenbergas.
Jo teigimu, būtent „auganti didžiųjų valstybių konkurencija kenkia taisyklėmis paremtai tvarkai, tarptautinių susitarimų ir įsipareigojimų laikymuisi“.
Pasak J.Stoltenbergo, dėl to rugpjūčio 2-ąją baigė galioti Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartis tarp JAV ir Rusijos.
„Šis susitarimas liovėsi galiojęs penktadienį, nes Rusija jau kelerius metus pažeidinėjo sutartį.
Ji kūrė naujas raketas, kažką, pavadintą SSC-8; tai yra vidutinio nuotolio raketos, galinčios pasiekti Europos miestus per kelias minutes, – kalbėjo NATO generalinis sekretorius. – Taigi, auganti didžiųjų valstybių konkurencija, atkaklesnė Rusija daro spaudimą taisyklėmis paremtai tvarkai, ir naujausias to pavyzdys yra INF sutarties žlugimas.“
J.Stoltenbergas taip pat sakė, kad išaugusios supervalstybių konkurencijos pavyzdžiais galima laikyti „neteisėtą Krymo aneksiją“, „sustiprintą Rusijos karinį buvimą“ Sirijoje bei Maskvos „bandymus kištis ir pakirsti pasitikėjimą demokratiniais institutais virtinėje NATO šalių ir kitose valstybėse“.
Aljanso vadovas atkreipė dėmesį ir į pastebimą Kinijos pakilimą.
„Kinijos vaidmuo ir įtaka – dar vienas globalios konkurencijos dėl valdžios stiprėjimo požymis“, – pabrėžė J.Stoltenbergas.
„Dvi skirtingos pasaulio jėgos – Kinija ir Rusija – meta iššūkį visiems mums: tiek NATO sąjungininkėms, tiek Naujajai Zelandijai ir daugeliui kitų šalių“, – pridūrė jis.
Taip pat NATO generalinis sekretorius sakė, kad grėsmę Aljanso saugumui kelia terorizmas ir kibernetinės technologijos.
„Gyvename pasaulyje, kuris yra vis labiau nenuspėjamas, kur saugumo iššūkiai yra vis labiau integruoti, kur sunkiau kalbėti apie regioninius iššūkius – jie tampa vis globalesni, todėl tai mus vienaip ar kitaip veikia, – kalbėjo jis. – Neaiškiais ir nenuspėjamais laikais, kupinais pasaulinių iššūkių, turime kurti daugiašalius institutus, stiprų tarptautinį bendradarbiavimą – kaip JT (Jungtinės Tautos), Europos Sąjunga, NATO.
Institutų kūrimas – geriausias būdas susidoroti su visu tuo neaiškumu ir nenuspėjamumu, su kurias susiduriame šiandieniniame tarptautiniame klimate.“