Nuo 2014 metų balandžio, kai Rusijos palaikomi separatistai pradėjo ginkluotus veiksmus prieš proeuropietišką Kijevo vyriausybę, šalyje žuvo jau daugiau nei 10 tūkst. žmonių.
Ukraina ir Vakarai kaltina Maskvą remiant separatistus ginklais ir kariais, patenkančiais į Ukrainos teritoriją per vyriausybės nekontroliuojamą rytinę sieną, tačiau Rusija šiuos kaltinimus neigia.
„Rusija tęsia savo agresyvius veiksmus prieš Ukrainą, bet NATO ir NATO sąjungininkės palaiko Ukrainą ir yra jūsų pusėje“, – J.Stoltenbergas sakė pradėdamas NATO ir Ukrainos komisijos posėdį Kijeve.
Rusija privalo išvesti tūkstančius savo karių iš Ukrainos ir liautis rėmusi ginkluotas grupuotes“, – pridūrė jis per spaudos konferenciją, surengtą kartu su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka.
Maskvos ir Vakarų santykiai smarkiai pašlijo, Rusijai 2014 metais aneksavus Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, ir dabar yra prasčiausi nuo Šaltojo karo laikų.
Ukraina mano, kad įstojimas į NATO sustiprintų jos gynybines galias prieš buvusią sovietinių laikų šeimininkę Maskvą.
„Esame čia ir tam, kad pademonstruotumėme NATO solidarumą su Ukraina ir mūsų tvirtą paramą jūsų valstybės suverenumui bei teritoriniam vientisumui“, – sakė J.Stoltenbergas.
„NATO sąjungininkės nepripažįsta ir nepripažins Rusijos neteisėtos ir neligitimios Krymo aneksijos“, – pabrėžė jis.
Sekmadienį savo pirmo vizito į Kijevą atvykęs JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas paragino Maskvą žengti „pirmą žingsnį“, siekiant sumažinti konfliktą Ukrainos rytuose.
JAV ir Europos Sąjunga taiko Rusijai sankcijas, nors Maskva neigia remianti prorusiškus separatistus.
Ukraina mano, kad įstojimas į NATO sustiprintų jos gynybines galias prieš buvusią sovietinių laikų šeimininkę Maskvą.
Ukrainos parlamentas birželį pritarė šalies planams siekti narystės šiame 29 valstybių gynybiniame bloke.
Parlamentas pritarė pataisoms, kuriose narystė NATO yra įvardijama kaip vienas iš šalies užsienio politikos prioritetų.
Tačiau Kijevas dar turi pateikti oficialų prašymą, kad pradėtų ilgai užtruksiantį ir daug politinių pastangų pareikalausiantį stojimo procesą.
Diskusija dėl narystės veiksmų plano
Tuo metu Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį paskelbė, kad Kijevas pradeda diskusiją su NATO dėl narystės veiksmų plano suteikimo.
„Mums atrodo būtina – ir šiandien tai aiškiai pareiškėme – pradėti diskusiją dėl narystės veiksmų plano suteikimo, ir mūsų pasiūlymai dėl diskusijos buvo su malonumu priimti“, – sakė P.Porošeka per bendrą su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu spaudos konferenciją Kijeve.
Prezidentas taip pat pažymėjo, kad šiuo metu Ukraina neatitinka stojimo į NATO kriterijų.
„Turime planą trejiems metams, iki 2020-ųjų. Tiksliai žinome, ką daryti. Pirmą kartą Ukrainoje kruopščiai parengtos gairės, ką ir kada daryti, kada Ukraina atitiks kriterijus, kada reformos bus įgyvendintos“, – pridūrė prezidentas.
J.Stoltenbergas savo ruožtu sakė, kad NATO ir toliau palaikys Ukrainą jai siekiant priartėti prie Aljanso ir padės įgyvendinti reformas bei pereiti prie NATO standartų.
„Tik Aljanso narės ir Ukraina, atėjus laikui, spręs narystės NATO klausimą“, – pabrėžė jis.
