„Žinoma, sprendžiame Turkijos išsakytus nuogąstavimus“, kad rastume „susitarimą, kaip judėti į priekį“, sakė J. Stoltenbergas Kopenhagoje vykusioje spaudos konferencijoje.
Suomija ir Švedija paraiškas stoti į Aljansą pateikė trečiadienį.
Turkija paprieštaravo Švedijos ir Suomijos stojimui į NATO dėl jų numanomos paramos Ankaros uždraustai Kurdistano darbininkų partijai (PKK) ir su ja siejamai Sirijos ginkluotai grupuotei. Turkijos konfliktas su kurdų kovotojais nuo 1984 metų pareikalavo dešimčių tūkstančių gyvybių.
Anakara taip pat kaltina Stokholomą ir Helsinkį teikiant prieglobstį JAV gyvenančio musulmonų dvasininko Fethullah Guleno sekėjams. Turkų vyriausybė kaltina F.Guleną 2016 metų nesėkmingo valstybės perversmo organizavimu.
Turkijos pritarimas Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO paraiškai yra gyvybiškai svarbus, nes Aljansas sprendimus priima bendru sutarimu. Kiekviena iš 30 valstybių narių turi teisę vetuoti paraišką dėl narystės.
Turkijai prieštaraujant, trečiadienį Briuselyje susirinkusiems ambasadoriams nepavyko pasiekti bendro sutarimo dėl oficialių derybų dėl narystės pradžios.
Kalbėdamas su žurnalistais J.Stoltenbergas, kuris anksčiau yra sakęs, kad Suomija ir Švedija bus priimtos į Aljansą „išskėstomis rankomis“, ketvirtadienį pabrėžė, kad „NATO jau seniai sugeba įveikti nesutarimus ir susitarti“.
„Esu visiškai įsitikinęs, kad šiuo klausimu taip pat galime susitarti“, – pridūrė J.Stoltenbergas.
Švedija ir Suomija daug dešimtmečių laikėsi neprisijungimo politikos, bet Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje iš esmės pakeitė švedų ir suomių politikų bei visuomenės nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.
J.Stoltenbergas taip pat pakartojo esąs įsitikinęs, kad Aljansas sugebės „greitai priimti sprendimą“ dėl Šiaurės šalių paraiškų.
