Jungtinės Valstijos nuo Rusijos invazijos pradžios suteikė Ukrainai daugiau kaip 40 mlrd. dolerių (36,6 mlrd. eurų) vertės saugumo pagalbos ir pažadėjo remti Kyjivą tiek, kiek reikės.
Tačiau griežtosios linijos respublikonų pasipriešinimas sukėlė abejonių dėl Amerikos pagalbos ateities.
„Esu įsitikinęs, kad Jungtinės Valstijos ir toliau teiks paramą, nes tai atitinka Jungtinių Valstijų saugumo interesus ir mūsų susitarimą“, – sakė J. Stoltenbergas Briuselyje vykstančiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime.
Vienam Ukrainos generolui pripažinus, kad karas su Rusija atsidūrė aklavietėje, padidėjo susirūpinimas dėl Vakarų paramos Ukrainai ateities.
Europos Sąjunga šiuo metu taip pat stengiasi susitarti dėl ilgalaikės karinės ir finansinės paramos Ukrainai, nepaisant Vengrijos pasipriešinimo.
„Raginu sąjungininkus ir sąjungininkes ir toliau teikti paramą“, – sakė J. Stoltenbergas. Jis paminėjo 10 mlrd. eurų, kuriuos neseniai pažadėjo skirti Vokietija ir Nyderlandai.
„Nors fronto linija pajudėjo nedaug, ukrainiečiai sugebėjo padaryti didelių nuostolių Rusijos pajėgoms“, – pridūrė jis.
Latvijos užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis sakė, jog Ukrainai reikia daugiau „tolimojo nuotolio raketų, kad ji galėtų sumažinti rusų logistinius pajėgumus“.
„Esame tiesiogiai suinteresuoti toliau remti Ukrainą, jog užtikrintume, kad karą laimės Ukraina, o ne Rusija“, – sakė jis.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį prisijungs prie susitikimo, kuriame NATO nariai turėtų susitarti dėl reformų plano, kuriuo siekiama padėti Ukrainai siekti narystės Aljanse.
Ukraina siekia įstoti į NATO, tačiau oficialaus kvietimo prisijungti prie JAV vadovaujamo aljanso dar negavo. NATO yra pažadėjusi, kad Ukraina vieną dieną taps jos nare.
