J.Stoltenbergas teigia, kad jo ateitis priklauso nuo NATO sąjungininkių

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljanso narės pačios turi nuspręsti, ar nori jį pakeisti, šalims svarstant galimybę pratęsti jo devynerių metų vadovavimo laikotarpį.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas / „AFP“/„Scanpix“

Prieš kitą mėnesį Vilniuje įvyksiantį viršūnių susitikimą 31 NATO narė sprendžia galvosūkį dėl naujojo organizacijos generalinio sekretoriaus.

J.Stoltenbergo, kuris Vakarų kariniam aljansui vadovauja nuo 2014-ųjų, kadencija po 2022-ųjų vasarį prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą jau buvo pratęsta vieneriems metams – iki šių metų spalio.

Viena iš favoričių jį pakeisti yra Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen. Savo kandidatūrą taip pat pasiūlė Jungtinės Karalystės gynybos ministras Benas Wallace'as.

Tačiau NATO narėms kol kas nepavyksta padaryti bendro pasirinkimo, o diplomatai vis dažniau kalba apie galimybes, jog J. Stoltenbergo bus paprašyta likti poste.

64 metų norvegas pakartojo neketinantis siekti kadencijos pratęsimo, tačiau pridūrė, kad tai priklauso nuo NATO narių.

„Kai kalbama apie mano įpėdinį, šį klausimą spręs 31 sąjungininkė“, – sakė J.Stoltenbergas Briuselyje vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime.

„Esu atsakingas už visus sprendimus, kuriuos turi priimti šis aljansas, išskyrus vieną, susijusį su mano ateitimi – tai turi nuspręsti 31 sąjungininkė“, – pridūrė jis.

Keletas NATO šalių diplomatų trečiadienį teigė palankiai vertinantys J. Stoltenbergo tolesnį vadovavimą, jei nebūtų rastas tinkamas kandidatas jį pakeisti.

M.Frederiksen, kuri neseniai lankėsi JAV, dominuojančioje NATO valstybėje, atitinka kai kurių Europos sąjungininkių keliamus reikalavimus kaip galima pirmoji Aljanso vadovė moteris.

Sėkmės atveju ji taptų trečiu šias pareigas einančiu asmeniu iš Skandinavijos šalių, po J.Stoltenbergo ir dano Anderso Fogho Rasmusseno.

Tačiau rytiniame NATO flange esančios šalys siekia, kad vadovavimą perimtų kas nors iš jų regiono ir taip pabrėžtų griežtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu.

B.Wallace'o kandidatūrą pasiūlė Londonas, tačiau daugelis sąjungininkių pageidauja, kad Aljansui vadovautų buvęs valstybės ar vyriausybės vadovas, o Prancūzija, diplomatų teigimu, nori, kad pareigas eitų asmuo iš Europos Sąjungos šalies.

Nėra jokio oficialaus NATO generalinio sekretoriaus rinkimo proceso, o ankstesniais atvejais kartais būdavo pasirenkama mažai minima kandidatūra, iškildavusi paskutiniu momentu.

Aljanso vadovas tradiciškai yra iš Europos.

Bet koks sprendimas šiuo klausimu greičiausiai bus priimtas iki kitais metais Vašingtone įvyksiančio viršūnių susitikimo, skirto 75-osioms Aljanso metinėms paminėti.

Suomijos gynybos ministras Antti Kaikkonenas sakė, kad J.Stoltenbergo kadencijos pratęsimas jam atrodo svarstytinas.

„Stoltenbergas atlieka labai gerą darbą, bet, žinoma, esu tikras, kad kada nors jis nori pasitraukti, – kalbėjo jis. – Pažiūrėsime, kokį sprendimą turėsime.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų