„Įdomu, kad Estijos prezidentė pakvietė mūsų lyderį į 8-ąjį Pasaulio finougrų tautų suvažiavimą, kuris įvyks Tartu 2020 metų birželį“, – žurnalistams sakė patarėjas.
Bendrai kalbėdamas apie K.Kaljulaid ir V.Putino derybas J.Ušakovas sakė, kad Maskva laiko jas gana naudingomis.
„Žinoma, nesutarimų tarp mūsų lieka, lieka daug klausimų dvišalių santykių (srityje). Estijos elgesys mums yra nepriimtinas“, – sakė jis, bet pridūrė, kad „dialogas yra geriau nei visiškas kontaktų nebuvimas aukštu ir viršūnių susitikimų lygiais, ir ponia Estijos prezidentė su tuo sutiko“.
„Abiejų prezidentų pokalbis dvišaliais klausimais ir aktualiais tarptautiniais klausimais buvo atviras ir net, pasakyčiau, dalykiškas ir konstruktyvus“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie susitikimo metu aptartas temas, J.Ušakovas sakė, kad Estija ypač prašė paramos jos kandidatūrai į nenuolatines Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nares 2020–2021 metų laikotarpiui.
„Žinoma, kaip ir kitos nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės, mes neatskleidžiame savo balsavimo motyvų“, – sakė V.Putino padėjėjas.
Be to, šalys aptarė 2014 metų sutarčių dėl sienos įsigaliojimą.
„Atmosfera, kuri sudarytų sąlygas mums ir estams ratifikuoti šiuos dokumentus, kol kas nesukurta. Viliamės, kad sąlygos šiam žingsniui bus sukurtos“, – sakė J.Ušakovas.
Pasak jo, taip pat buvo aptarta rusakalbių Estijos gyventojų padėtis.
„Paminėjau šį kontaktą todėl, kad jis mums atrodo įdomus ir gana naudingas, kaip ir mūsų prezidento kontaktai per Arkties forumą, kur jis susitiko su keturių iš penkių šiaurinių šalių – mūsų kaimynių – lyderiais“, – sakė J.Ušakovas.
