Japonija grįžta prie branduolinės energijos spręsti energetikos ir klimato problemoms

Tai reiškia, kad šalis iš esmės pakeitė savo laipsniško branduolinės energijos atsisakymo planą po Fukušimos krizės.

Naujoje politikoje teigiama, kad Japonija turi maksimaliai išnaudoti esamus branduolinius reaktorius, vėl paleisdama kuo daugiau jų, pratęsdama senų reaktorių eksploatavimo laiką ilgiau nei 60 metų ir kurdama juos pakeisiančius naujos kartos reaktorius.

Po 2011 metais įvykusios Fukušimos avarijos Japonijoje smarkiai išaugo prieš branduolinę energetiką nukreiptos nuotaikos ir susirūpinimas sauga, o nuo to laiko leidimai atnaujinti branduolinės elektrinės veiklą išduodami lėtai, laikantis griežtesnių saugos standartų.

Per pastarąjį dešimtmetį energetikos bendrovės pateikė paraiškas dėl 27 reaktorių paleidimo. 17 iš jų išlaikė saugumo patikrinimus, bet tik 10 atnaujino savo veiklą. Tai atitiko ankstesnį Japonijos planą iki 2030 metų palaipsniui atsisakyti branduolinės energijos.

Naujoje politikoje teigiama, kad branduolinė energija užtikrina stabilią gamybą ir atlieka „svarbų vaidmenį kaip anglies dioksido neišskiriantis bazinės apkrovos energijos šaltinis, siekiant tiekimo stabilumo ir anglies dioksido poveikio neutralumo“, taip pat žadama „išlaikyti branduolinės energijos naudojimą ateityje“.

Japonijos ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerija parengė planą, pagal kurį po 30 eksploatavimo metų reaktorių eksploatavimo trukmę būtų galima pratęsti kas 10 metų, o skaičiuojant reaktorių eksploatavimo trukmę po dabartinės 60 metų ribos būtų galima atimti neveikimo laikotarpius.

Naujos saugos tikrinimo taisyklės dar turi būti įtrauktos į įstatymą ir patvirtintos parlamento.

Daugelis Japonijos branduolinių reaktorių yra senesni nei 30 metų. Keturiems reaktoriams, veikiantiems ilgiau nei 40 metų, išduotas leidimas veikti, o vienas iš jų šiuo metu ir veikia.

Politikos dokumente teigiama, kad Japonija taip pat sieks kurti ir statyti saugesnius „naujos kartus inovatyvius reaktorius“, kurie pakeistų apie 20 reaktorių, kurių eksploatavimas šiuo metu turi būti nutrauktas.

„AP“/„Scanpix“/Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida

Naujoji politika ketvirtadienį priimta praėjus mažiau nei keturiems mėnesiams po to, kai ministras pirmininkas Fumio Kishida įsteigė „GX (žaliosios transformacijos) įgyvendinimo tarybą“, kurią sudaro nepriklausomi ekspertai ir ministrai.

Ji sukurta tam, kad „apsvarstytų visas galimybes“ ir parengtų naują politiką, kuria būtų sprendžiamos pasaulinio degalų trūkumo problemos dėl Rusijos karo Ukrainoje ir siekiama iki 2050 metų užtikrinti anglies dioksido poveikio neutralumą.

Taryba taip pat patvirtino planus atsinaujinančius energijos išteklius paversti pagrindiniu Japonijos energijos šaltiniu, toliau skatinti vandenilio ir amoniako naudojimą, taip pat pakrančių vėjo energiją ir kitas energijos rūšis, kad būtų skatinamas anglies dioksido išmetimo mažinimas, tiekimo atsparumas ir ekonominis saugumas.

Japonijos tarptautinio universiteto ekonomikos profesorius ir energetikos profesorius Takeo Kikkawa sakė, kad pagal naująją politiką operatoriai galėtų ir toliau naudoti seną įrangą, užuot investavę į naujas technologijas ar atsinaujinančios energijos šaltinius. Jis taip pat teigė, kad senų reaktorių eksploatavimo trukmės pratęsimas yra nesaugus.

Pasak ekspertų, naujoji politika nepadeda spręsti gresiančio tiekimo trūkumo problemos, nes reaktoriai negali būti paleisti iš naujo taip greitai, kaip tikisi vyriausybė, operatoriams vėluojant atnaujinti saugą ir susiduriant su kitomis kliūtimis, įskaitant vietos gyventojų prieštaravimus.

Branduolinė energija sudaro mažiau nei 7 proc. Japonijos energijos, o norint pasiekti vyriausybės tikslą iki 2030 metų padidinti jos dalį iki 20–22 proc., reikės maždaug 27 reaktorių (šiuo metu jų yra 10). Kai kas teigia, kad šio tikslo neįmanoma pasiekti.

Pasak ekspertų, naujos kartos reaktorių kūrimas susijęs su didžiulėmis išlaidomis ir neaiškiomis perspektyvomis.

Oponentų teigimu, branduolinė energija nėra lanksti ir net ne pigesnė už atsinaujinančios energijos šaltinius, jei pridėsime galutinį atliekų tvarkymą ir būtinas saugos priemones, be to, ji gali padaryti neišmatuojamą žalą avarijos ir konflikto metu, kaip Rusijos išpuolių prieš Ukrainos atominę elektrinę atveju.