Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida, praėjus dienai po derybų su žvejybos pramonės atstovais, nepritariančiais šiam žingsniui, paskelbė, kad vanduo bus pradėtas išleidinėti ketvirtadienį, jei nesutrukdys nepalankios oro sąlygos.
Keli Fukušimos „Daiichi“ elektrinės reaktoriai išsilydė po to, kai aušinimo sistemos buvo pažeistos galingo 2011 metais įvykusio cunamio.
Kilusi branduolinė avarija buvo didžiausia po Černobylio AE katastrofos, o jos padarinių likvidavimo darbai truko daugiau nei dešimtmetį, tačiau dauguma teritorijų, kurios dėl radiacijos buvo paskelbtos uždraustomis, dabar vėl atidarytos.
Nuo to laiko, kai 2011 metais Fukušimos elektrinę sugriovė žemės drebėjimas ir cunamis, per kuriuos žuvo 18 tūkst. žmonių, susikaupė apie 1,34 mln. tonų vandens. Šio vandens kiekis prilygsta daugiau kaip 500 olimpinių plaukimo baseinų.
Jėgainės operatorė TEPCO teigia, kad šis vanduo buvo praskiestas ir filtruotas, kad būtų pašalintos visos radioaktyviosios medžiagos, išskyrus tritį, kurio kiekis yra gerokai mažesnis už pavojingą lygį.
„Tritis (atominėse elektrinėse) buvo išleidžiamas dešimtmečius ir neturėjo jokio įrodomo žalingo poveikio aplinkai ar sveikatai“, – naujienų agentūrai AFP teigė Adelaidės universiteto branduolinės energetikos ekspertas Tony Hookeris.
Nuo šiol šis vanduo bus išleidžiamas į vandenyną prie Japonijos šiaurės rytų pakrantės – ne daugiau kaip 500 tūkst. litrų per dieną.
Aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ nurodė, kad šis procesas yra pavojingas ir kad per ateinančius dešimtmečius į jūrą bus paleistas milžiniškas kiekis radioaktyviųjų medžiagų.
Japonija „pasirinko klaidingą sprendimą – dešimtmečius sąmoningai radioaktyviai teršti jūros aplinką – tuo metu, kai pasaulio vandenynai ir taip patiria didžiulę įtampą ir spaudimą“, antradienį pareiškė „Greenpeace“.
Liepą Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) teigė, kad Japonijos planas per kelis dešimtmečius išleisti išvalytą vandenį iš Fukušimos AE į jūrą atitinka tarptautinius standartus ir turės nereikšmingą radiologinį poveikį.
Daugelis Pietų Korėjos gyventojų yra sunerimę dėl šių Japonijos veiksmų ir, baimindamiesi galimo užteršimo, pradėjo kaupti jodo atsargas.
