Įtampą gali dar labiau padidinti trijų Japonijos ministrų apsilankymas prieštaringai vertinamojo Jasukunio šventykloje, skirtoje pagerbti visiems karuose žuvusiems japonams, kurią kaimyninės šalys laiko Tokijo militaristinės praeities simboliu.
Japonijos kapituliacijos sąjungininkų pajėgoms 1945 metais atminimo ceremonijos vyko po to, kai Sh.Abe penktadienį kreipėsi į tautą, reikšdamas apgailestavimą dėl Tokijo karo metų politikos, bet sakė, kad būsimosios kartos nebeturi dėl to atsiprašinėti.
Jo išsakytas mintis pasveikino JAV, bet Kinija pasmerkė kaip nenorą atsiprašyti, o Pchenjanas reiškė įtūžį dėl „neatleistino pasityčiojimo iš Korėjos žmonių“.
Pietų Korėjos prezidentė Park Geun-hye sakė, kad Sh.Abe kalba „toli gražu nepateisino lūkesčių“, ir pabrėžė, kad Japonija dar turi atsakyti į klausimą dėl Azijos moterų, kurios buvo priverstos dirbti kaip sekso vergės japonų kariuomenės viešnamiuose.
Kita vertus, Filipinai, kurie per karą taip pat buvo okupuoti Japonijos, pareiškė atkūrę „stiprią draugystę“ su Tokiju.
Australijos premjeras Tony Abbottas irgi sakė, kad Sh.Abe kalba „turėtų skatinti kitų šalių pripažinimą, kad Japonija įsipareigojusi kurti geresnę ateitį visiems, taip pat stiprinti savo draugystę su Japonija“.
Per šeštadienį vykusias karo pabaigos atminimo ceremonijas Japonijos imperatorius Akihito sakė „giliai besigailintis“ dėl to konflikto, per kurį šalis kovėsi jo tėvo imperatoriaus Hirohito vardu.
Kai kurie Japonijos žiniasklaidos kanalai atkreipė dėmesį, kad 81 metų monarchas pirmąkart ištarė tokius žodžius per kasmetinį atminimo renginį.
Anksčiau šeštadienį moterų įgalinimo ministrė Haruko Arimura įžengė į Jasukunio šventovę, kurioje pagerbiami milijonai per konfliktus žuvusių japonų. Tačiau į jos garbės sąrašą taip pat įtraukti keliolika karo nusikaltėlių, o šios šintoistinės šventyklos muziejuje Japonija vaizduojama kaip JAV agresijos auka.
Įtampą gali dar labiau padidinti trijų Japonijos ministrų apsilankymas prieštaringai vertinamojo Jasukunio šventykloje
Muziejuje beveik neužsimenama apie Japonijos imperatoriškosios armijos karių žiaurumus, vykdytus Rytų Azijoje, ypač Kinijoje ir Korėjoje, per invazijas prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui ir jam vykstant.
Žuvusieji už savo šalį
Apie 60 politikų, tarp jų vidaus reikalų ir ryšių ministrė Sanae Takaichi bei krizių valdymo ministrė Eriko Yamatani šeštadienį ėjo akmenimis grįstu šventyklos taku kartu su tūkstančiais kitų lankytojų.
„Kaip paguodžiame (karo aukų) sielas yra atskirų šalių reikalas – tai neturėtų būti diplomatinė problema“, – S.Takaichi sakė žurnalistams, atsakydama į klausimus apie tikėtiną neigiamą Pekino ir Seulo reakciją.
Tokie vizitai kiekvieną rugpjūčio 15-ąją kelia pyktį kaimyninėms šalims, kurios laiko tai įžeidimu ir skausmingu priminimu apie dabar pacifistinės Japonijos istoriją, įskaitant 35 metus trukusią brutalią Korėjos pusiasalio okupaciją.
Sh.Abe, kuris yra vieno karo metų ministro anūkas, tikriausiai asmeniškai neaplankys Jasukunio šventyklos, tik pasiųs ritualinę auką. Jo apsilankymas toje šventovėje 2013 metų pabaigoje pakurstė Pekino ir Seulo įtūžį, taip pat buvo sukritikuotas Tokijo artimo sąjungininko Vašingtono.
1869 metais įkurtoje šintoistų šventykloje pagerbiami apie 2,5 mln. Japonijos piliečių, žuvusių per Antrąjį pasaulinį karą ir kitus konfliktus. Tarp jų minimi 14 nuteistų karo nusikaltėlių, įskaitant generolą Hideki Tojo, kuris įsakė surengti Perl Harboro puolimą, įtraukusį į karą Jungtines Valstijas.
„Žmonės, kurie yra čia pagerbti, žuvo už savo šalį, – esu čia gyva jų dėka“, – sakė 70-metė Hideko Horie, kurios tėvas žuvo Filipinuose, kai ji tebuvo kūdikis.
Sh.Abe, kuris yra vieno karo metų ministro anūkas, tikriausiai asmeniškai neaplankys Jasukunio šventyklos, tik pasiųs ritualinę auką
Japonijos karo metų istorija vėl atsidūrė dėmesio centre, kai Sh.Abe atėjo į valdžią 2012 metų pabaigoje, o daugelis spėliojo, ar jis pasakys tokią pat reikšmingą kalbą, kokią 1995 metais paskelbė tuometis premjeras Tomiichi Murayama.
Tame pareiškime, tapusiame visų vėlesnių atsiprašymų atskaitos tašku, buvo išreikštas „gilus apgailestavimas“ ir „nuoširdus atsiprašymas“ dėl Japonijos padarytos „milžiniškos žalos“, ypač Azijoje.
Atsiprašymų sezonas
Tačiau penktadienį Sh.Abe, kai kurių kritikuojamas dėl numanomų pastangų sumenkinti Japonijos vaidmenį Antrajame pasauliniame kare ir išplėsti dabartines šalies ginkluotąsias pajėgas, tikino, kad ateities kartos nebeturėtų atsiprašinėti.
„Neturime leisti, kad mūsų vaikams, anūkams ir netgi tolesnėms kartoms, kurios neturi nieko bendra su tuo karu, būtų lemta (dėl jo) atsiprašinėti, – pabrėžė premjeras. – Istorija rūsti. Kas įvyko, nebegalima pakeisti.“
Jis taip pat pakartojo norintis susitikti su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, galbūt ateinančio mėnesio pradžioje. Savo kalboje premjeras pabrėžtinai paminėjo Kinijos žmonių kančias, patirtas dėl Japonijos karių kaltės.
Analitikų nuomone, Sh.Abe savo kalboje prašė sąjungininkų ir kaimynių supratimo, tačiau liko ištikimas savo nacionalistiniams įsitikinimams.
Kaip rašo dienraštis „The Global Times“, glaudžiai susijęs su Kinijos komunistų partija, prieštaringas Sh.Abe kalbos pobūdis rodo, kad „tai, kas liko, galbūt iš esmės yra nieko neverta“.
„Ši kalba nesukels Kinijos ir Japonijos santykių pablogėjimo, bet ir nepadės reikšmingai jų pagerinti“, – pažymėjo laikraštis.
