„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Japonijai atėjo sunkiausias metas nuo pat Antrojo pasaulinio karo laikų (atnaujinta 23.30 val.)

Japonijos ministras pirmininkas Naoto Kanas per televiziją kreipėsi į griaunančio žemės drebėjimo bei cunamio nuniokotos savo šalies gyventojus ir pakvietė juos susitelkti bei pakilti „naujosios Japonijos“ kūrimui.
Gelbėtojas stovi cunamio nusiaubtoje teritorijoje, kurioje kažkada buvo Sendajaus miesto dalis.
Gelbėtojas stovi cunamio nusiaubtoje teritorijoje, kurioje kažkada buvo Sendajaus miesto dalis. / AFP/„Scanpix“ nuotr.

„Šis žemės drebėjimas, cunamis, o taip pat situacija atominėse elektrinėse – tai, ko gero, didžiausi sunkumai, kuriuos mes patiriame po Antrojo pasaulinio karo, per šią pusę amžiaus. Ar mes, japonų tauta, įveiksime šiuos sunkumus, priklauso nuo kiekvieno mūsų, kaip Japonijos piliečio“, – sakė N.Kanas.

Japonijoje toliau vyksta plataus masto gelbėjimo operacija. Stichijos nuniokotose teritorijose išgyvenusių žmonių ieško ir nuolaužas valo iki 100 tūkst. karių, 2,5 tūkst. policijos pareigūnų, per 1,1 tūkst. gelbėtojų komandų ir per 200 medikų komandų. Skelbiama, kad jiems jau pavyko išgelbėti apie 12 tūkst. žmonių.

Išgyvenusiųjų aptinkama ir pakrantės vandenyse. Vienas 60-metis vyras aptiktas už keliolikos kilometrų nuo kranto – čia jį, užsilipusį ant nuplėšto namo stogo, nunešė atsitraukianti cunamio banga. Pakrantės vandenis žvalgo Japonijos kariuomenės sraigtasparniai ir į pagalbą atskubėję Jungtinių Amerikos Valstijų karo laivai.

Elektros visiems neužteks

Reuters/Scanpix nuotr./Naoto Kanas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Naoto Kanas

Iš nelaimės paliestų teritorijų jau evakuota apie 380 tūkst. žmonių. Vien 200 tūkst. japonų turėjo palikti savo namus atominių elektrinių apylinkėse Fukušimos prefektūroje. Kaip pranešėme, Fukušimos-1 atominėje elektrinėje šeštadienį įvyko vienas sprogimas, o sekmadienį baiminamasi antro sprogimo kitame branduoliniame reaktoriuje.

Šimtai tūkstančių alkanų gyventojų glaudžiasi tamsiuose nepaprastųjų situacijų centruose, kurie yra atkirsti nuo gelbėtojų ir pagalbos. Mažiausiai 1,4 mln. būstų po žemės drebėjimo liko be vandens, o maždaug 2,5 mln. būstų yra be elektros. Naktį oro temperatūra turėjo nukristi iki beveik nulio.

Gelbėtojai į stichijos nusiaubtas teritorijas turi brautis sugriautais keliais. Dėl sugadintų komunikacijų nukentėjusiuosius sunkiai pasiekia ir kroviniai su maistu bei medikamentais.

Elektros energijos trūkumas Japonijai tampa vis didesne problema. Premjeras N.Kanas perspėjo, kad elektros linijų atstatymas įvairiuose drebėjimo ir cunamio nuniokotuose rajonuose užtruks dar ne vieną dieną, o ateityje gyventojų laukia būtinybė energiją taupyti. Greičiausiai energijos tiekimas įvairiems regionams bus įjungiamas nustatytomis valandomis ir paeiliui. Dėl to gali sutrikti medicinos ir kitų įstaigų darbas.

Žuvusiųjų skaičius auga

Japonijos Meteorologijos agentūra pranešė, kad penktadienį įvykusio katastrofiško žemės drebėjimo stiprumą ji padidino iki 9 balų.Oficialus žuvusiųjų skaičius nuolat auga. Jau patvirtinta 1 300 žmonių žūtis, tačiau baiminamasi, kad galutinis aukų skaičius viršys 12 tūkst. žmonių ar net daugiau. Vien Mijagio provincijoje galėjo žūti daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, perspėja vietos policija.

Kaip pažymi britų visuomeninis transliuotojas BBC, tvarkos saugotojų duomenimis, šiuo metu Mijagio mieste rasti 379 žuvusiųjų kūnai. Didžiausius nuogąstavimus policininkams kelia padėtis Minamisanriko miestelyje, kurį penktadienį beveik visiškai sugriovė po žemės drebėjimo kilęs cunamis. Apie 10-ies tūkst. vietos gyventojų likimas iki šiol nežinomas.

Mijagio prefektūra buvo arčiausiai žemės drebėjimo epicentro.

Žemė ir toliau dreba

Po didžiojo penktadienio drebėjimo žemė Japonijoje ir toliau virpa, nuolat pasikartoja silpnesni ar stipresni požeminiai smūgiai. Jų jau suskaičiuota apie pusantro šimto. Paskutinis toks, 6,2 balo stiprumo, buvo užfiksuotas sekmadienį. Jo epicentras buvo Ramiajame vandenyne, 24,5 km gylyje, ir vos už 179 km nuo sostinės Tokijo. Drebėjimas vėl sukėlė pastatų siūbavimą mieste.

AFP/Scanpix nuotr./Taip dabar atrodo Sendajaus miesto dalis.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Taip dabar atrodo Sendajaus miesto dalis.

Tuo tarpu Japonijos Meteorologijos agentūra pranešė, kad penktadienį įvykusio katastrofiško žemės drebėjimo stiprumą ji padidino iki 9 balų.  Anksčiau agentūra skelbė, kad šio žemės drebėjimo stiprumas buvo 8,8 balo. Ir tokio stiprumo drebėjimas yra didžiausias Japonijoje nuo pat stebėjimų pradžios XIX amžiaus pradžioje, be to, jis yra vienas didžiausių kada nors visame pasaulyje užregistruotų drebėjimų.

Japonijos Meteorologijos agentūra sekmadienį perspėjo, kad po drebėjimo, kuris Šiaurės Japonijoje sukėlė galingą cunamį, gali įvykti ir daugiau stiprių pakartotinių požeminių smūgių.

JAV Geologijos tarnyba skelbė, kad žemės drebėjimo Japonijoje stiprumas buvo 8,9 balo, ir šis skaičius sekmadienį liko nepakeistas.

Nuostoliai vertinami milijardais dolerių (papildyta 18.28 val.)

Žemės drebėjimo padaryti nuostoliai vertinami nuo 14,5 mlrd. iki 34,6 mlrd. JAV dolerių, praneša naujienų agentūra AFP, remdamasi kompanijos „AIR Worldwide“, besiverčiančios gamtos katastrofų modeliavimu, apskaičiavimais.

Kompanijos duomenimis, tiek vertas tik apdraustas turtas, kuris buvo sunaikintas ar sugadintas. Tuo tarpu bendra nuostolių suma gali būti daug didesnė. Be to, apskaičiuodama nuostolius „AIR Worldwide“ vertino tik žemės drebėjimo padarytus nuostolius ir neįtraukė milžiniškos cunamio padarytos žalos.

Japonijos valdžia savo oficialaus nuostolių įvertinimo dar nepaskelbė. Kol vyksta gelbėjimo operacijos, skaičiuojami žuvusieji ir registruojamas sunaikintas turtas, ekonominis katastrofos įvertinimas nuolat keičiasi. Kol kas skelbiama, kad žemės drebėjimas ir cunamis sunaikino per 12 tūkst. pastatų.

Japonijoje prasidėjo Šinmoedakės ugnikalnio išsiveržimas (papildyta 22.53 val.)

Sekmadienį išsiveržė pietinėje Japonijos Kiūšiū saloje esantis Šinmoedakės ugnikalnis. Sausį šis ugnikalnis jau buvo suaktyvėjęs, tačiau prieš dvi savaites procesai jame aprimo.

Reuters/Scanpix nuotr./`inmoedakės ugnikalnio iasiveržimas vasario mėnesį
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Šinmoedakės ugnikalnio išsiveržimas vasario mėnesį

 

Kovo 13-ąją 1 421 metro aukščio Šinmoedakė vėl prabudo ir spjovė pelenus bei uolienas į keturių kilometrų aukštį, praneša vietos administracijos pareigūnai. Iš įvykio vietos pranešama, kad danguje susiformavo milžiniškas juodas dulkių ir pelenų debesis.

Kol kas specialistai nesiima spręsti, ar staigus ugnikalnio suaktyvėjimas susijęs su penktadienį Japoniją supurčiusiu žemės drebėjimu.

Japonija pasislinko į rytus (papildyta 23.30 val.)

Japonijos seismologijos komitetas iš naujo įvertino penktadienį šalį supurčiusio žemės drebėjimo pasekmes ir konstatavo, kad tektoninė plokštė, ant kurios yra Japonijos salos, pasislinko į rytus apie 20 metrų, pranešė televizijos kanalas NHK. Anksčiau skelbta kad šis poslinkis tėra apie 2 metrai.

Mokslininkai taip pat pareiškė, kad dėl žemės drebėjimo kai kurios teritorijos nuo Ivatės iki Fukušimos prefektūrų pažemėjo maždaug 75 cm.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs