Japonijos fenomenas: sena visuomenė, sklidinos miestų gatvės ir mažai infekcijų

Daugelis išsivysčiusių pasaulio valstybių užsikrėtusiuosius naujuoju koronavirusu skaičiuoja dešimtis tūkstančių – Prancūzija, Ispanija, Vokietija, JAV, žinoma, Italija. Bet Japonijoje situacija iš esmės kitokia: čia patvirtintų infekcijų vos kiek daugiau nei 1 tūkst., gerokai mažiau ir mirčių. Stebina ir tai, kad didmiesčiuose pilna žmonių, nors izoliacijos lyg ir reikėtų laikytis.
Japonai įpratę nešioti apsaugines kaukes
Japonai įpratę nešioti apsaugines kaukes / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Trečiadienį Japonija buvo patvirtinusi 1193 užsikrėtimo koronavirusu atvejus, taigi – tik keturis kartus daugiau nei Lietuvoje, pagal gyventojų skaičių kur kas mažesnėje valstybėje.

Nėra tikrinimų? Visos Japonijos mastu testų tikrai mažokai, bet jų mažai ir Lietuvoje, be to, vyriausybė Tokijuje, kaip ir, beje, Švedija, renkasi būtent tokią strategiją.

Kuo ypatinga Japonija? Tiek, t.y. beveik 1,2 tūkst. koronaviruso atvejų (ir 43 žmonių mirtys, – red.), susikaupė beveik per pustrečio mėnesio – nuo sausio 10–15 dienų, kai buvo patvirtinta, kad su virusu į Japoniją atkeliavo vyras iš Kinijos miesto Uhano.

Galite veikti ką norite

Italijoje pirmasis infekcijos atvejis buvo užfiksuotas dviem savaitėmis vėliau nei Japonijoje. Netrukus buvo karantinuoti 50 tūkst. žmonių keliuose Lombardijos regiono miesteliuose, tada – visoje šiaurėje.

Dabar Italijoje jau patvirtinti beveik 55 tūkst. užsikrėtimų, net 6,8 tūkst. žmonių mirė. Padėtis vis blogesnė ir Ispanijoje, o JAV infekcijų skaičius auga ypač sparčiai – ten vien per antradienį patvirtinta net 11 tūkst. naujų užsikrėtimų.

Niujorko didmiestis, kur protrūkis rimčiausias, beveik visiškai uždarytas, daug suvaržymų jau paskelbta ir Kalifornijoje. Aišku, visi žinome, kad izoliuojasi ir Lietuva, kur trečiadienį paskelbta, kad mirė jau ketvirtas virusu užsikrėtęs asmuo.

Dabar keliauti daug kur beveik neįmanoma. Bet jei atsidurtumėte – o tai, beje, ir dabar nėra sunku – Tokijuje, pamatytumėte, kad gatvės visai ne tuščios, rašo „Japan Times“.

Taip, Japonijoje uždrausti sporto renginiai, ką tik nukeltos Tokijo vasaros olimpinės žaidynės, uždarytos mokyklos, nebeveikia daugelis didesnių pasilinksminimo vietų.

Tačiau šiaip šalis gyvena kaip gyvenusi. Čia nepaskelbtas joks karantinas, niekas priverstinai neuždarė barų, restoranų, veikia net naktiniai klubai, nors pastaruosiuose lengva pasigauti bet kokią, nebūtinai naujojo koronaviruso infekciją.

Praėjusį savaitgalį tūkstančiai žmonių plūdo į parkus prie žydinčių sakurų, sausakimšos buvo ir šventyklos, ir kavinės. Į šiaurę nuo Tokijo 6,5 tūkst. žmonių susirinko į areną pažiūrėti kovinių menų varžybų, daugiau nei 50 tūkst. japonų minia nutarė pažvelgti į olimpinę ugnį.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Japonų minios grožisi žydinčiomis sakuromis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Japonų minios grožisi žydinčiomis sakuromis

Jei norite ketvirtą rytą suvalgyti rameno, prašom. Jei norite keliauti metro, niekas nedraudžia – negana to, vagonuose bus tik šiek tiek mažiau žmonių nei įprastai. O įprastai tenka grūstis, tad dabar reikės tiesiog stovėti nesispaudžiant su kitais keleiviais.

Japonijoje nepaskelbtas joks karantinas, niekas priverstinai neuždarė barų, restoranų, veikia net naktiniai klubai.

Galiausiai, jei norite išsinuomoti automobilį ir nuo vieno šalies krašto nuvažiuoti iki kito, niekas jūsų nesustabdys.

Kitaip tariant, erdvių plisti virusas tikrai turi daug. Tad kodėl Japoniją bent iš pirmo žvilgsnio aplenkia po pasaulį vilnijanti infekcijų banga? Juk negalima visko paaiškinti tik tuo, kad daugelis japonų nešioja apsaugines kaukes, ar ne?

Kaukės
Kaukės

Ir daug senolių, ir daug rūko

Jei pažvelgtume į faktorius, leidusius virusui kitose šalyse plisti taip greitai, Japonijai visi jie tinka.

Pavyzdžiui, Japonija yra išties labai arti Kinijos, kur pernai ir prasidėjo protrūkis. Be to, šalies miestai yra dideli ir labai tankiai gyvenami – žmonės susispaudę į mažus butus ir kartu grūdasi traukiniuose.

Nepaisant vyriausybės raginimų vykti į darbą skirtingu metu ir bandyti darbuotis per atstumą, Tokijas, kuriame gyvena 38 mln. žmonių, tikrai nėra ištuštėjęs – bent pastebimai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Žmonės sankryžoje Tokijuje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Žmonės sankryžoje Tokijuje

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, esą viena priežasčių, kodėl Italija taip siaubingai kenčia, yra jos visuomenės amžius.

Vidutinis Italijos gyventojas yra seniausias Europoje, o naujasis koronavirusas neproporcingai pavojingiausias būtent senoliams, kurių imuninė sistema jau nusilpusi ir negali nuvyti infekcijos sukeliamo plaučių uždegimo.

Bet šiuo atžvilgiu Japonija net lenkia Italiją. Čia visuomenė dar senesnė ir dar labiau pažeidžiama.

Kalbant apie Kiniją, ta pati PSO pabrėžia, kad ten daug žmonių mirė, nes šalyje labai daug rūkoma – juk užsikrėtusieji, kurių plaučiai jau pažeisti, dar lengviau palūžta.

Japonija net lenkia Italiją. Čia visuomenė dar senesnė ir dar labiau pažeidžiama.

Tačiau japonai irgi daug rūko – tiesą sakant, šalies vyrai rūko daugiau nei bet kurioje kitoje Didžiojo septyneto (G7) valstybėje.

Galiausiai, kaip jau minėta, griežtų suvaržymų visuomenei vyriausybė nėra paskelbusi – nėra nei karantino, nei netgi kelionių suvaržymų.

Daugelis keliautojų gali atvykti į šalį – net žmonės iš labiausiai nukentėjusių valstybių įleidžiami, tik turi keliauti į savanorišką 14 dienų karantiną.

Testavimo strategijos keisti neketina

Cinikai, aišku, rodys į faktą, kad Japonijoje testų vykdoma kur kas mažau nei kitur – esą būtent todėl patvirtinama mažai naujų infekcijų.

Dar prieš kelias dienas svarstyta ir tai, kad vyriausybė nenori kaitinti situacijos, nes reikėtų nukelti ar atšaukti olimpiadą. Žinoma, dabar jau aišku, kad žaidynės nukeltos ir greičiausiai įvyks kitais metais.

„Scanpix“ nuotr./Japonų minios grožisi žydinčiomis sakuromis
„Scanpix“ nuotr./Japonų minios grožisi žydinčiomis sakuromis

Skirtingai nei Pietų Korėja, kur testų daroma kuo daugiau, Japonija pasirinko strategiją tikrinti tik tuos asmenis, kuriems pasireiškia akivaizdūs ligos simptomai, ir tuos, kurie turėjo tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiaisiais.

Taip bandoma izoliuoti mažus klasterius, kol jie neišsiplėtė. Jau yra naujų preparatų, leidžiančių pasitikrinti per 10–15 minučių, bet vyriausybės ir jai patariančių specialistų pozicija nesikeičia: tikrinami tik tie, kurie karščiuoja keturias dienas ar ilgiau.

Tokios strategijos kritikų, žinoma, yra, bet Sveikatos apsaugos ministerija į kalbas nesileidžia ir tikina, kad požiūrio nekeis.

„Nematome būtinybės sunaudoti visus tikrinimo pajėgumus vien todėl, kad juos turime. Taip pat nemanome, jog būtina tikrinti žmones vien todėl, kad jiems neramu“, – teigė ministerijos atstovas Yasuyuki Sahara.

„Scanpix“ nuotr./Koronavirusą aptinkantys testai
„Scanpix“ nuotr./Koronavirusą aptinkantys testai

Bet jei tokia strategija išties klaidinga, juk tikrai matytume ir kitų ženklų, kad liga plinta? Teigiamų testų rezultatų nė nereiktų. Sveikatos apsaugos sistema savaime užsikimštų – kaip ir lavoninės.

Vis dėlto, net jei japonai nesuskaičiuoja daugelio užsikrėtusiųjų, šalies ligoninėse nėra jokios perkrovos, nedaugėja ir plaučių uždegimo diagnozių. Priešingai, Tokijuje pranešama, kad paskutinį kartą tiek mažai žmonių plaučių uždegimu sirgo 2004 metais.

Ilgai ištverti namuose sunku

„Japan Times“ išskiria tris galimas priežastis, kodėl situacija Japonijoje palyginti gera. Pirmoji – sąmokslas.

Pagal tokią teoriją vyriausybė slepia namuose mirštančius žmones, kurių niekas nepatikrino ir negydė, o ligoninės klastoja įrašus. Aišku, sunku patikėti, kad visos Japonijos medikai tiesiog tylėtų, jei žmonių mirtų tiek, kiek, pavyzdžiui, Italijoje.

Asmeninio albumo nuotr./Instrukcija Japonijoje, kaip plauti rankas
Asmeninio albumo nuotr./Instrukcija Japonijoje, kaip plauti rankas

Galbūt autoritarinėje valstybėje tokia visuomenės kontrolė ir būtų įmanoma, tačiau net Kinijoje medikai drįso garsiai kalbėti apie problemas.

Antroji galimybė – kad Japonijai tiesiog sekasi. Kad virusas šioje šalyje tiesiog neplito taip, kaip kitur – esą japonai ir taip nemėgsta spausti rankų, o kaukių nešiojimas čia įprastas jau seniai.

Vis dėlto trečiasis variantas galbūt skamba logiškiausiai – kad Japonijai užteko pradėti veikti išties anksti ir daryti būtent tiek, kiek reikia.

Pagal šią teoriją tikslinis tikrinimas klasteriuose iš tikrųjų sutramdė virusą, kad anksti atšaukti masiniai renginiai tikrai užkirto kelią daugybiniam užsikrėtusiųjų kontaktui su sveikaisiais, kad piliečiai patys sąmoningai, neverčiami vyriausybės, ėmė elgtis atsargiau.

Japonijai tai, kad šalis yra netoli Kinijos, tikriausiai net padėjo, nes pavojaus varpais Tokijuje imta skambinti dar tada, kai protrūkis buvo labiau sukontroliuojamas.

Dalis japonų specialistų jau klausia, kiek ilgai šalis, kurioje pastangos pažaboti koronavirusą net nėra ypač kruopščiai koordinuojamos, galės taip gyventi.

Jau sausio pabaigoje, netrukus po to, kai Japonijoje užsikrėtė pirmasis Kinijoje neviešėjęs asmuo, parduotuvėse ir kontorose pridygo aibė rankų dezinfekavimo priemonių, o žmonės ėmė pirkti dar daugiau apsauginių kaukių.

Vis dėlto, nors kol kas viskas lyg ir gerai, tokia pozicija trapi. Dalis japonų specialistų jau klausia, kiek ilgai šalis, kurioje pastangos pažaboti koronavirusą net nėra ypač kruopščiai koordinuojamos, galės taip gyventi.

„Man labai neramu. Pirmoji banga beveik kontroliuojama, bet jau prasideda antroji. Situacija greičiausiai bus gerokai blogesnė“, – sako Tohoku universiteto Medicinos mokyklos virusologijos profesorius Hitoshi Oshitani.

Kiti su baime stebi pavojingą fenomeną, kai savaitgalį tūkstančiai žmonių pagalvojo, kad užteks būti namuose, ir išlindo į lauką. Tai gali būti ir pamoka Europai, regis, manančiai, kad piliečiai gali kantriai ištisus mėnesius praleisti izoliacijoje.

„Aš labai susirūpinęs dėl žmonių nuovargio. Jie negali ilgai gyventi su šitais suvaržymais“, – pastebi Kobės universiteto infekcinių ligų ekspertas Kentaro Iwata.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis