Po kelių savaičių karštligiškų spėlionių ir ypač slaptų susitikimų buvo pristatyti abu japonų kalboje naudojami kiniški hieroglifai (kanji), kurie lydės Japoniją visą naujojo imperatoriaus valdymo laikotarpį.
Anot ministro pirmininko Shinzo Abe, terminas Reiva buvo paimtas iš „Manyoshu“ – prieš 1 200 metų sudarytos japoniškų eilėraščių antologijos, „simbolizuojančios mūsų valstybės ypatingą viešąją kultūrą ir senas tradicijas“.
„Kaip ir nuostabios žiedais apsipylusios slyvos, pranešančios, kad po rūsčių šalčių atėjo pavasaris, kiekvienas japonas gali turėti vilčių ateičiai ir leisti savo pačių žiedams sužydėti“, – pridūrė vyriausybės vadovas.
Nors kitų šalių gyventojams šis procesas gali atrodyti mažai suprantamas, naujos eros pavadinimo paskelbimas Japonijoje laikomas didžiuliu įvykiu, kurį lydi specialieji laikraščių leidimai, kaligrafijos šou ir vieši renginiai.
Nors Grigaliaus kalendorius plačiai naudojamas šioje ekonominėje galybėje, Japonija yra vienintelė valstybė, tebenaudojanti kiniško stiliaus imperatoriškąjį kalendorių datoms žymėti vyriausybės ir privačiuose dokumentuose, taip pat elektroniniuose įrašuose.
Taigi, naujasis pavadinimas darys apčiuopiamą įtaką tautos kasdieniam gyvenimui, nes japonai linkę prisiminti svarbius visuomeninio ir asmeninio gyvenimo įvykius pagal laikotarpį, kuriame jie nutinka.
Itin slaptai veikianti devynių narių komisija, kurios sudėtyje yra vienas Nobelio premijos laureatas, už uždarų durų kruopščiai svarstė įvairius naujojo pavadinimo variantus.
Kiekvienos eros pavadinimas sudaromas laikantis griežtų gairių.
Laikotarpio pavadinimas turi susidaryti iš dviejų lengvai perskaitomų ir parašomų hieroglifų; jame neturi būti jokių bendrinių ar įmonių pavadinimų. Be to, jo pirmoji raidė turi būti kitokia negu pastarųjų keturių erų: Heisei, Šiovos, Taičio ir Meidži.
Internautai karštligiškai spėliojo, kaip bus vadinamas naujasis laikotarpis, tad, siekiant išvengti informacijos nutekėjimo, komisijos nariai per posėdžius buvo uždaromi specialiajame premjero biuro kambaryje. Buvo tikrinama, ar jame nėra slaptų pasiklausymo aparatų, o iš posėdžiavusių ekspertų buvo atimti mobilieji telefonai.
85 metų Akihito balandžio 30 dieną taps pirmuoju per pastaruosius du amžius sosto atsižadėjusiu Japonijos monarchu. Jo įpėdiniu paskirtas jo vyriausiasis sūnus princas Naruhito, perimsiantis sostą kitą dieną.
Japonija mini naujosios eros paskelbimą daugeliu būdų, kurių dalis yra mažiau rimti nei kiti.
Viena sakę gaminanti bendrovė siūlė pirmaisiais Heisei laikotarpio metais, 1989-aisiais, pagamintą gėrimo butelį naujo laikotarpio pavadinimą teisingai atspėjusiam žmogui, o vienas prabangus viešbutis šia proga paruošė tris kilogramus sveriantį mėsainį su japoniška jautiena ir aukso dribsniais apibertomis bandelėmis, kainuojantį net 900 JAV dolerių (800 eurų).
Nauja Y2K problema?
„Kai yra laikotarpiai, lengviau įsivaizduoti, kokie buvo laikai“, – sakė didelės kalendorių leidėjos „Todan“ prezidentas Kunio Kowaguchi.
„Pavyzdžiui, prisimename, kad Heisei pradžioje sprogo burbulas“, – jis aiškino naujienų agentūrai AFP, turėdamas galvoje spekuliavimo nulemtą Japonijos ekonomikos griūtį.
Artėjanti Heisei laikotarpio pabaiga buvo minima kaip veiksnys, nulėmęs vyriausybės sprendimą praeitais metais įvykdyti mirties bausmes 13-ai apokaliptinio kulto „Aum Shinrikyo“ („Aukščiausioji tiesa“) narių, įskaitant jo „guru“ Shoko Asaharą, pripažintų kaltais už 1995 metais surengtą pražūtingą ataką panaudojant nervus paralyžiuojančią medžiagą zariną.
Vyriausybės pareigūnai akivaizdžiai siekė padėti tašką šių išpuolių istorijoje iki Heisei laikotarpio pabaigos. Visos 13 egzekucijų buvo įvykdytos liepą.
Japonijoje imperatoriškųjų laikotarpių sistema buvo priimta VII mūsų eros amžiuje ir turi jau beveik 250 erų.
Naujasis laikotarpio pavadinimas yra tikras iššūkis tokioms įmonėms kaip K.Kowaguchi „Todan“, per metus išspausdinančiai apie 10 mln. kalendorių. Daugelyje jų pažymėtos ir vakarietiškos, ir imperatoriškosios datos.
Naujoji imperatoriškoji era bus pirmoji po informacinių technologijų revoliucijos, tad technologijų sektorius taip pat rengiasi pereigai.
Kiekvienos eros pavadinimas sudaromas laikantis griežtų gairių.
Šis klausimas dažnai lyginamas su vadinamąja Y2K problema prieš 2000 metus, kai ekspertai kalbėjo apie galimą technologinę apokalipsę ir nuogąstavo, kad kompiuteriai nesupras naujosios datos.
Dabartinė padėtis nuo Y2K problemos laikų ar perėjimo į Heisei laikotarpį labai skiriasi tuo, kad IT dabar itin plačiai naudojamos, o informacija perduodama tarp įrenginių, galinčių prisijungti prie interneto, sakė JAV programinės ir techninės įrangos gamintojos „Microsoft“ Japonijos padalinio atstovas Kazunori Ishii.
„Negalime tiksliai numatyti, kas įvyks“, – sakė jis, tačiau pridūrė, kad dideli sutrikimai „mažai tikėtini“.
Japonijoje naudojamą programinę įrangą, konvertuojančią vakarietiško ir imperatorių kalendorių datas, prasidėjus naujai erai reikės atnaujinti. Be to, reikės sukurti kodą ir šriftus naujajam pavadinimui.
84 metų imperatoriaus sprendimas atsisakyti sosto sudarė ekspertams geras sąlygas rinkti naujos eros pavadinimą.
Ši užduotis tenka vyriausybei, o ne rūmams. Ją, kaip ir daugelį su imperatoriškąja šeima susijusių dalykų, gaubia paslaptis.
Iš pradžių pranešimai rodė, kad naujojo laikotarpio pavadinimas bus paskelbtas 2018 metais, bet tada pasklido gandai, kad paskelbimas bus atidėtas.
„Naujas laikotarpis – nauja mąstysena“
Kadangi kiekvieno laikotarpio pavadinimas laikomas „šventu“, bet koks pasiūlytas, bet atmestas pavadinimas nebegali būti vėl teikiamas.
Vienas iš nedaugelio žmonių, gerai išmanančių šį klausimą, yra Junzo Matoba – buvęs valstybės tarnautojas, 9-o dešimtmečio pabaigoje dalyvavęs parenkant naujos eros pavadinimą baigiantis imperatoriaus Hirohito valdymą žyminčiam Šiovos laikotarpiui.
„Kai kurie žmonės galvojo, kad nepagarbu galvoti apie naują laikotarpį“ imperatoriui gyvam esant, jis pasakojo AFP.
„Turėjau dirbti slapta“, – pridūrė J.Matoba.
Jis konsultavosi su Azijos istorijos ir literatūros žinovais, bet stengėsi, kad šios pastangos neatkreiptų visuomenės dėmesio.
„Man teko itin sunki užduotis – tarsi būčiau sėdėjęs po Damoklo kalaviju“, – pernai AFP sakė šis 83 metų pensininkas.
„Japonams labai patinka viską pradėti iš naujo, – sakė J.Matoba. – Naujas laikotarpis – nauja mąstysena.“
